migdolai

Kaip ir sau pažadėjau, šį neseniai pralėkusį savaitgalį bandžiau prisijaukinti šventinę dvasią ir atpūsti į savo gyvenimą Kalėdinę nuotaiką. Lūpose žaidžiant šypsenai, galiu tyliai pašnibždėti: atrodo, man pavyko. O ar…

Laikas lekia neįsivaizduojamai greitai. Jaučiate? Pirmadienius keičia ketvirtadieniai, o tame viltingame darbų sąraše, kurį susidariau dar sekmadienį, trūksta tiek pliusų… Man truputį ramiau, jei darbo kalendorių laikau užvertusi. Būtų dar…

Nenoriu paleisti vasaros. Galvoju apie tai, kai rytą prabundu sužvarbusi, susisupus į anklodę iki nosies galiuko. Galvoju tada, kai vėl netikėtai pasipila lietus, nors dar ką tik švietė saulė ir…

 Nežinau, koks didelis svajoklis turi būti ar kaip užrietęs nosį viršun turi vaikščioti, kad nepastebėtum tų raudonų atspalvių, užvaldžiusių ir didžiuosius prekybos centrus, ir visai nedideles krautuvėles. Aš, kad ir…

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…

Niekam ne paslaptis, kad desertai mūsų namuose – greičiau kasdienybė nei reta išimtis. Pyragai ir pyragėliai, keksiukai ir saldainiai, saldžios duonelės, pudingai, sluoksniuoti desertai dailiuose indeliuose, galiausiai – net tortai.…

Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį,…

Atitrūkau. Kartais save vis dar pagaunu mintyse stebinčią saulėtekį Didžiąjame Kanjone. Ar plyštančiais sportbačiais keliaujančią dvidešimt keturis kilometrus per vis kylančius ir besileidžiančius kalnus, akmenukams sprūstant iš po maloniai pavargusių…

Man labai patinka rašyti. Bet ar tai reiškia, kad turėčiau rašyti knygą? Ar ją kas nors skaitytų? Man patinka ir piešti. Lapų, lapelių ir sąsiuvinių kampučiuose pripaišyti gėlyčių, saulyčių ir…

Teatras – tai klasika. Moterys, pasipuošusios dailiomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais, ir vyrai, iš spintos išsitraukę marškinius ir kaklaraištį. Prieš spektaklį, prie durų būriuojantis žmonėms, gali pajausti pakilią, šventinę nuotaiką,…

Kažkur ir kažkada girdėjau ar skaičiau, kad dėl gero skonio reikia ginčytis. O bet tačiau… Juk žmonės tokie skirtingi. Be galo, be krašto. Nemėgstančiam saldumynų neįrodysi, kad jie geriau už…

Tapu tapu tapu tapu, Eina meškinas be batų, Jis keliauja pas tave, Neša bučkį už mane… Tapu tapu tapu tapu… stop. Ir pasakos turi pabaigą, brangieji. Ir gražiausios šventės, ir…

Gyveno kartą mergaitė, kuri turėjo didelę pintinę svajonių. Vienos buvo mažytės ir paprastutės, lyg smėlio grūdelis, o kitos – didelės it aukštasis Everestas. Vienos svajonės buvo tolimos kaip dangus, kitos…

Nors anapus lango dar nėra nei trupinėlio balto sniego, o medžių šakos vis dar pasipuošę rusvai rausvais vėjo blaškomais lapais. Nors mano mylimasis violetinis žieminis paltas dar giliai spintoje, o…

Drįstu spėti, kad obuolių pyragai yra tie pyragai, kuriuos močiutės dažniausiai kepa savo anūkams, o mamos – vaikučiams. Ir kad obuolių pyragai yra būtent tie pyragai, kuriais dažniausiai tie jau…

Ruduo. Rugsėjis. Rusvais lapais nukloti siauri šaligatviai, vėjo gūsiai palaiduose plaukuose, šiltos kojinės ir puodeliai garuojančios arbatos. Žvilgsnis pro langą į rūstų dangų, liūdną dangų, verkiantį dangų. Vakar buvo taip…

Kartais žmonės būna kategoriški. Kartais aš būnu kategoriška. Viskas juoda arba balta – viskas tik gerai arba… tik blogai. Dar kartais žmonės mėgsta būti akli – niekad nepastebėti, jog stiklinė…

(Skaičiuojam toliau. Liko 9 valandos (tik? net?)! ) Šiemet pas mus daug obuolių. Saldžių, rūgštelėjusių, saldžiarūgščių. Nuvažiavus į sodybą savaitgaliais, gali rinkti glėbiais ir atversti didžiulį segtuvą, akimis ieškant kepinių…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…

Šiandien taip gražiai snigo. Tokiom didelėm, minkštom, lengvom snaigėm, palengva tupiančiom ant palaidų plaukų, vis dar žieminių paltukų, įraudusių žandų… Man tokios snaigės visada primena Kalėdas, nors ir kaip seniai…