pasaulio skoniai

Norėčiau gyventi namuose, kuriuose kasdien kepa brioche. Tas saldus, švelnus, jaukus aromatas, kuriuo prisipildo visi namai, gali išmušti iš pusiausvyros. Jei užsimerkčiau, galėčiau patikėti, jog stoviu ne savo virtuvėje, o…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Rudens dienoms tampant vis tamsesnėmis, kelionės yra nuostabus būdas pabėgti nuo pilko dangaus, žvarbių vėjo gūsio ar kažkur giliai širdy besikaupiančio slogučio. Net jei tai – skonių kelionės, vykstančios savoj…

Kiekvienas pasaulio kampelis turi savo skambesį. Meksika mano mintyse skamba kaip saulė, garsi muzika, nevaržomas juokas, ryškios spalvos ir maistas, kuriuo gera dalintis. Aštru, aitru, pikantiška – meksikietišką maistą įsivaizduoju…

Kolokithokeftedes – Graikijoje populiarus vegetariškas užkandis. Kad ir kiek kartų bandžiau, man vis dar neišeina šio pavadinimo perskaityti vienu įkvėpimu, bet kam gi rūpi pavadinimai, kai ateina metas ragauti? Pikantiškos…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Migdolų ir figų įdaras trapios tešlos krepšelyje – rudeniškas ir labai gardus derinys. Prancūzijoje tokius pyragėlius išgirstumėt vadinant tartelette aux figues à la crème d’amandes. Kažin, ar yra prancūziškų žodžių,…

Visi metų laikai pradeda džiuginti tik tada, kai atrandam dalykus, kuriais juos galim prisijaukinti. Kartais man tai sunku – širdyje, žinia, esu burbeklė. Todėl ir šiomis dienomis, tarp vasaros ir…

Jei į interneto naršyklę įvestumėte angliško deserto pavadinimą „Trifle“, žvelgtumėte į spalvomis mirgančią nuotraukų galeriją: daugybė desertų, susluoksniuotų dailiuose stikliniuose induose, bet sluoksniai – kaskart skirtingi. Šiandien „Trifle“ yra populiarus…

Bulvių armonikėlės, pasaulyje žinomos Hasselback vardu, kilo iš Švedijos – pirmąkart jos buvo patiektos 1940-aisiais to paties pavadinimo („Hasselbacken“) restorane. Atrodytų, paprasčiausia bulvė, bet supjaustyta lyg armonikėlė, iki traškumo apkepta…

Klafutis (clafoutis) – tai desertas, kilęs iš pietų Prancūzijos. Šalia prašmatnių prancūziškų konditerijos gaminių klafutis atrodo itin paprastas kepinys: vos keli ingredientai, itin paprastas paruošimo būdas ir dar kuklesnė išvaizda.…

Visada, rugpjūčio mėnesiui įsibėgėjant, ateina tas keistas jausmas: viena vertus, atrodo, vasaros niekaip nesinori paleisti, o ir pikta truputį, kad ji bėga taip greitai, o kita vertus, jauki rudens nuojauta…

Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…

Vienas gabalėlis saldžios baklavos – ir aš jau Turkijoje. Norėčiau, kad nuspręsti nusipirkti kelionės bilietus būtų taip pat paprasta, kaip nuspręsti išsikepti baklavą namuose. Vis tik kepti kol kas man…

Klafutis – ar esat girdėję mielesnį (ir juokingesnį) kepinio pavadinimą, šypt? Tai prancūziškas saldus kepinys, panašus į pudingą ar orkaitėje keptą blyną su uogomis. Tradiciškai tai turėtų būti vyšnios, bet…

Labas, mano vardas Asta. Turiu daug silpnybių, o vienos iš didesnių – marcipanas ir šie sausainiai. Nejuokauju, tikrai. Atradau juos ir pradėjau kepti dar tada, kai marcipaną tekdavo gaminti pačiai…

Kažkas jau keliauja, kažkas dar nekeliauja, tuo tarpu man pačiai atrodo, kad nėra dabar saugesnės vietos už namus. Todėl ir toliau vartau nuotraukų albumus, kartais ilgesingai atsidūstu prie kelionių žemėlapio,…

Jei sėdėčiau dabar kur nors Paryžiuje, lauko terasoje netoli Liuksemburgo sodų, lėtai gerdama kavą ir žiūrėdama į romantiškai besileidžiančią saulę, kažkur iš tolumos vis atsklistų gatvės muzikos akordai, o praeivių…

Apie Prancūziją svajojau ir gražiausiomis spalvomis ją mintyse piešiau nuo pat paauglystės. Todėl gali būti, kad prancūzų gyvenimo bei valgymo įpročius įsivaizduoju truputį kitaip nei yra iš tiesų; bet leiskit…

Lygiai prieš metus tokiu metu mes jau dėjomės daiktus į lagaminus, lagaminus (ir dar dešimtį maišelių-dėželių) lyg kokį lego talpinom į automobilio bagažinę, ir tada – tada leidomės į kelią…