pupelės

Ilgiau nei pagaminti vakarienę ar užrašyti receptą trukau spręsdama, kaip jį pavadinti – sriuba ar troškiniu? Sriuba tokia tiršta, kad tikrai pusė žingsnio iki troškinio, bet vis tik lai būna…

Sausis pamažu įsibėgėja, o aš toliau tęsiu savo iniciatyvą, pavadinimu „ką turiu, tą valgau“. Pavyzdžiui, kažkaip nutiko taip, kad bolivinių balandų per praėjusius metus prikaupiau daugiau nei ryžių ir grikių…

Lėtesniam savaitgaliui, niekur neskubančiam rytui, skonių pilniems pusryčiams – šakšuka tiesiog subalansuota tokioms dienoms kai ši. Dienoms, kai už lango už lango viskas net girgžda nuo sukausčiusio šaltuko, o namuose…

Netikėkit, jei kada išgirsit, kad ruduo – ne salotų metas. Jei maišysit jas su makaronais ar kruopom, jei įmaišysit ankštinių daržovių ar sūrio, jei paruošit jas maistingas ir sočias, tai…

Kiekvienas pasaulio kampelis turi savo skambesį. Meksika mano mintyse skamba kaip saulė, garsi muzika, nevaržomas juokas, ryškios spalvos ir maistas, kuriuo gera dalintis. Aštru, aitru, pikantiška – meksikietišką maistą įsivaizduoju…

Laiką skaičiuoju nebe dienomis – skaičiuoju jį dienomis iki pavasario. Kuo mažiau belieka, tuo lėčiau tos dienos slenka. Žinot, visada taip būna, kai kažko labai lauki: kelionės, pasimatymo ar orkaitėje…

Apsidairau – atrodo, kad tiek daug žmonių aplink mane šiuo metu išbando veganišką mitybą! Esu tikra, kad aš pati veganė turbūt niekad nebūsiu (niekada nesakyk niekada, žinau!), bet paįvairinti mitybą…

Ir vėl lyja. Dar truputį ir, atrodo, lietus galėtų nuplauti visus vasaros prisiminimus. Vaikiško krykštavimo pilnos maudynės ežere, savaitgaliai kaime, lysvėse nokstančios braškės, kepsninėje spragsinčios malkos ir gardžiausi pietūs gamtoje,…

Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…

Leiskit man papasakoti, kokią kvailystę vienąkart iškrėčiau. Kai įsirenginėjome savo namus – išsvajotus, išlauktus, ne kartą sapnuotus namus – virtuvė buvo ta erdvė, nuo kurios nekantravau pradėti labiausiai. Nežinau, kiek…

Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…

Kol Joris miega terasoje, vis dar įsuptas į savo kailinį apklotėlį, aš bandau įkvėpti pavasario. Palto kišenėje slėpdama sužvarbusias rankas, skruostais gaudau tuos kuklius saulės spindulius, kurie pro langą atrodo…

Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…

Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau;…

Skonis: 8/10. Tai, kas labai paprasta, nebūtinai yra labai prasta. Kartais iš vos kelių eilinių produktų galima sukurti išties nuostabaus skonio stebuklą, kartais – pasigaminti tiesiog paprastus skanius pietus. Čia…