sausainiai

Vakar dienos žygiui iškepiau neeilinių sausainių. Neeilinių, nes dar niekad neteko sulaukti tokių prieštaringų nuomonių iš ragavusių: nuo „tobuli!” iki nedrąsaus sausainio sugrąžinimo į lėkštelę, nuo „ar galiu dar vieną?“…

Devynios dienos iki Kalėdų, vos devynios! Kvepiančios imbieriniais sausainiais ir karštu šokoladu, lyg cukraus pudra nubarstytos snaigėm, pilnos šventinių lempučių mirgėjimo, žvakių šviesos ir gražių norų. Aš tikiuosi, kad šiemet…

Valgomos dovanos. Jos vienos geriausių, tiesa? Jaukios, skanios, pilnos meilės ir švelnumo. Daug idėjų saldžioms dovanoms rasite ne tik tinklaraštyje, bet ir mano saldumynų knygoje. Puslapiuose ieškokite granolos, vanilinio sirupo…

Atrodo, dar ką tik buvo vasara. Basom kojom braidėm ežero pakrante, skaičiavom krentančias rugpjūčio žvaigždes. Medžių lapams pradėjus gelsti, žiema atskubėjo septynmyliais žingsniais. Šiandien – dar kartą žvilgteliu į kalendorių…

Pirmą kartą šiuos sausainius prieš kelias savaites kepiau Zakopanėje. Žinodama, kad mūsų „Airbnb“ butuko virtuvėje bus orkaitė, negalėjau praleisti progos – vargiai sugalvočiau geresnį derinį už kalnus ir sausainius! Apsipirkti…

Sausainių būna visokių: mažų ir didelių, traškių, trapių ir minkštų, saldžių ir nelabai, kvepiančių vanile, šokoladu, o kartais – jaukiausiomis rudens dienomis. Jei yra pasaulyje būdas prisijaukinti apniukusias, lietingas rudens…

Vasara kasmet tik viena, o ledų – kiek tik norisi! Ledų sumuštiniai – puikus būdas tradicinį vasaros desertą patiekti nekasdieniškai, žaismingai ir labai skaniai. Ar žinojote, kad patiems paprasčiausiems naminiams…

Koks desertas jums labiausiai primena vaikystę? Man – mamos keptas trupininis pyragas, varškės spurgos ir žagarėliai, dar – marmurinis keksas ir šokoladinis tinginys. Močiutės sausainiai „per tarką“ ir tėčio sviestu…

Maži dalykai dar niekad nebuvo tokie dideli. Visos mažos mielos akimirkos ilgose dienose kasdien primena – esam laimingi, turtingi ir laisvi, ar galėtume prašyti daugiau? Galim gerti į save pavasario…

Anądien kepiau sausainius, štai šiuos. Vos ištrauktus iš orkaitės, nė nespėję lėtai suskaičiuot iki dešimt, čiupom ir ragavom. Karštas cukrus truputį degino pirštus, bet nieko tokio; dažnai receptai prašo palaukti,…

Septyniolika dienų iki Kalėdų. Pakankamai, kad dar galėtume išprotėti dėl šventinių planų, dovanų, receptų, tvarkingų namų ir likusio tūkstančio mažų bei didelių dalykų. Kai pati pajaučiu žemyn galva puolanti į…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Mažiau yra daugiau, – ir vėl kartoju tą niekad nemeluojančią mantrą, maišydama kremą vaniliniam sūrio tortui. Jokių įmantrių ingredientų, jokių burtų ar sunkiai suprantamų žingsnių. Viskas čia labai paprasta: klasikinis…

Labas, mano vardas Asta. Turiu daug silpnybių, o vienos iš didesnių – marcipanas ir šie sausainiai. Nejuokauju, tikrai. Atradau juos ir pradėjau kepti dar tada, kai marcipaną tekdavo gaminti pačiai…

Kai pažiūri, lyg sniego gniūžtės! Paragavus – lyg burnoje tirpstantys šokoladainio kąsneliai. O iš tiesų, tiesiog tobuli sausainiai: minkšti, drėgni, purūs, sodriai šokoladiniai, su traškia miltelinio cukraus plutele, suskilusia ir…

Lygiai mėnuo iki Kalėdų ir aš pagaliau pradedu jausti, kad visas šis mano šventinis svaičiojimas, prasidėjęs dar spalį, galiausiai tampa visiškai teisėtas ir normalus. Surepetavusi keletą šventinių pyragų ir tortų,…

Ruduo gali būti skirtas kam tik norit, bet savaitgaliais – lai būna jis skirtas knygoms, arbatai ir sausainiams. Panašu, kad šįkart man pavyko suderinti visus tris. Laimė! Kai savaitės viduryje…

Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…

Paruošiau desertą stiklainėliuose; užsukę juos sandariu dangteliu, galėtumėt įsimesti net į kuprinę. Ir keliauti. Į pievą, į pikniką, į pasimatymą. Stiklainėliuose saugiai uždaryti desertai tiesiog sutverti mažoms kelionėms ir nuotykiams.…