sausainiai

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

Iš namų rytais pajudu anksti; būna taip tamsu, nors į akį durk. Apgaubta tos juodos tamsos važiuoju į darbą, o automobilyje plyšauja radijas. Įvažiavus į greitkelį, keliskart sumirksiu nuo šviesų:…

Kaip ir sau pažadėjau, šį neseniai pralėkusį savaitgalį bandžiau prisijaukinti šventinę dvasią ir atpūsti į savo gyvenimą Kalėdinę nuotaiką. Lūpose žaidžiant šypsenai, galiu tyliai pašnibždėti: atrodo, man pavyko. O ar…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…

When life gives you lemons, make lemonade. Kai gyvenimas tau duoda citrinų, pasigamink limonado. Ką gi. Aš labai mėgstu citrinas. O kadangi žiemą limonadui per šalta, mieliau kepu sausainius. Skonis:…

 Nežinau, koks didelis svajoklis turi būti ar kaip užrietęs nosį viršun turi vaikščioti, kad nepastebėtum tų raudonų atspalvių, užvaldžiusių ir didžiuosius prekybos centrus, ir visai nedideles krautuvėles. Aš, kad ir…

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…

Sezoninis maistas, sezoninė virtuvė ir apskritai gyvenimas pagal sezonus – šiandien labai populiarus reikalas. Maža to, jis ne tik populiarus, bet ir sveikintinas. Nėra kuo abejoti: vidurvasarį tiesiai nuo šakelės…

Kaip jau visiems kokį tuziną kartų gyriausi, prieš maždaug metus pamečiau galvą dėl avižinės košės. Visus tuos metus, su retomis išimtimis ir poros mėnesių pertrauka (ne savo noru), sąžiningai viriausi…

Ką gi, į mano gyvenimą tikrai veržiasi ruduo. Vėsus, vėjuotas, nubarstytas pageltusiais lapais. Kartais neatsispiriu ir pakeliu kokį ryškų margaspalvį nuo tako. Kartais, bevaikščiodama parke, pamažu susirenku visą puokštelę. Šis…

Prieš keletą dienų, kažkokių nostalgiškų nuotaikų pastūmėta, ėmiau vartyti senus „Saulėtos virtuvės” puslapius. Skaičiau įrašus vieną po kito, vertinau nuotraukas, prisiminiau gerus ir dar geresnius skonius. Prie ne vieno recepto…

Tyliai, nebyliai, pamažu. Ateina ruduo. Sakau, matyt, suaugau. Anksčiau atsisveikinimas su vasara man reiškė tik liūdesius, rudenines depresijas ir gerų dalykų pabaigą. O dabar taip nėra. Dabar, suprantu, viskas tęsiasi.…

Oras pajūry buvo fantastiškas. Juokėmės, kad lyg užsakytas: po savaitės liūčių, audrų ir vėjų, viskas penktadienį akimirksniu nurimo ir nusidažė skaisčia dangaus mėlyne. O virš galvų besiridinėjanti saulė taip ir…

Vasara. Braškės, mėlynės ir vyšnios. Arbūzai, persikai ir abrikosai. Šilauogės, juodieji serbentai ir trešnės. Tikros vasaros gėrybės, mirgančios ryškiausiomis spalvomis ir saldžiausiais skoniais. Nujaučiu, kad dabar, kai aplink šitiek sezoninių…

Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…

Kartais man visai knieti paklausti kitų maisto tinklaraštininkų – ar nekyla jiems kartais viena kita juoda mintis imti ir… viską mesti? Arba pamėginti „pabūti šiek tiek atskirai“, lyg bandant vieną…

Myliu vasaros savaitgalius. Lengvas ir saulės nubučiuotas dienas. Myliu trumpus pabėgimus iš miesto ten, kur nėra kompiuterių, telefonų ir televizorių. Myliu rytus, kai pabudina pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, nerūpestingai…

Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios,…