Metuose būna tokių dienų ir švenčių, kai materialios dovanos staiga netenka savo prasmės bei vertės. Kartais daiktai – kad ir kokie jie būtų praštmatnūs, brangūs ar gražūs – niekaip negali…
sausainiai
-
-
Uh… na ir įtempta savaitė buvo. Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas,…
-
PyragaiSALDUMYNAITortai
Pyragas su žemės riešutų sviestu, karamelizuotais bananais ir šokoladu
Asta 4 Lie ’12Saulėtas ir šiltas liepos vakaras pagaliau vėl – po liūčių, griaustinių ir blyksinčių žaibų – atnešė vasaros nuojautą. Vakarėjančios saulės spinduliams įsisukus į Senamiesčio gatveles ir glostant žmonių veidus, labai…
-
Desertai indeliuoseSALDUMYNAITortai
Tarptautinė tinklaraštininkų diena ir Tiramisu su braškėmis
Asta 14 Bir ’12Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…
-
Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes…
-
Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…
-
Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai. Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…
-
Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…
-
Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…
-
Kartais aš labai mėgstu įsijungti kokį gražų internetinį puslapį, kuriame iš nuotraukų į mane žvelgia ne maistas – tai tikrai beveik stebuklas! – bet gražūs namai, dailūs kambariai, tobulos virtuvės…
-
Tik pamanykit, anądien mane mama tiesiog apmulkino! O viskas buvo taip. Vargais negalais po darbo prisiviliojusi į svečius, ėmėsi rūpintis mano vakariene – gal lietinių, gal kavos, o gal daržovių…
-
Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……
-
Ar kada matei saulę šypsantis? Dangų verkiant? Vėją šnabždant mieliausius žodžius į ausį tyliai? Ar kada lietei tolimas svajones, kabinai dideliu šaukštu meilę, sriūbčiojai per spalvotą šiaudelį širdį gaivinantį džiaugsmą?…
-
O būna kartais taip, kad net negali pagalvot apie rytojų. Nes šiandien taip gera, kad norisi čia pasilikti amžinai. Ar bent jau truputį ilgiau nei tos skurdžios valandos, prabėgančios kaip…
-
Kad ir kaip būtų gaila, liūdna ir kartais net pikta, kartais geri norai lieka.. gerais norais. Dideliais norais, beprotiškais ir svaiginančiais. Norais. Neapčiuopiamais ir neįgyvendintais, vis dar. Net juokinga prisiminti,…
-
Viena mano bendradarbė, sėdinti kabinete priešais mane, turinti labai gražius plaukus ir mėgstanti paskęsti jos ausinėse skambančioje muzikoje, šiandien jau antrą ar net trečią kartą manęs paklausė, nutaisiusi mielas akeles…
-
Atrodo, po truputį ateina pavasaris. Vis dar truputį nedrąsiai, tačiau saulės spinduliai kartais išlenda iš už debesies. Melsvai nuspalvina dangų. Ir švelniai paglosto žandą. Priverčia lūpų kampučius pakilti. Ir sušildo…
-
Būna pasaulyje dalykų, kuriuos žinai iš karto. Akimirksniu. Sriuba ar pyragas? Pyragas! Ledai vaniliniai ar šokoladiniai? Vaniliniai! Džinsai ar sijonas? Džinsai! Vasara ar žiema? Vasara vasara vasara!!! Plikyti sausainėliai…? Taip…
-
Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…
-
Koks yra Tavo vaikystės skonis? Aš prisimenu močiutės bulvines bandeles. Panašias į bulvių plokštainį, tačiau ne bulvių plokštainį (mūsų kieme vadinamą tiesiog kugeliu). Tai būdavo plonytis bulvių plokštainis, vienas pats…