sausainiai

Jei labai nori, tai reikia. O jei labai nenori – nereikia. Viskas taip paprasta, jei būtų tik norai. Jei išbrauktume visus „reikia”. Jei užsimerktume prieš „turiu” ir į šalį nustumtume…

Jau keletą metų mes turime vieną gražią tradiciją. Metų pabaigoje (ar naujų pradžioje) imame popieriaus lapus ir juodu ant balto išdėstome visus mažus ir didelius savo Metų Tikslus. Siekius, svajones,…

Saldžiai miegoti iki pusės dvylikos ir vis dar tingėti keltis iš šiltų patalų. Skaityti ne konspektus, tačiau grožines knygas. Neskaičiuojant laiko. Žiūrėti kalėdinius filmus su visada laiminga pabaiga. Mėgautis neįtikėtinais…

Skaičiuoju dienas. Sudarinėju sąrašus ir planuoju planuoju…. Mintyse rašau atvirukus ir kuriu palinkėjimus tiesiai iš širdies. Pirštų galais beveik liečiu svajones ir nesakysiu kur slepiu dovanas nuo smalsiausių. Ar yra…

Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…

Nes kartais gyvenimas paprasčiausiai būna per trumpas. Kad bijotum, užuot pakėlęs akis tiesiai į tą grėsmę. Tu stipresnis už ją. Kad dvejotum, užuot paklausęs širdies (ar proto) balso. Viskas daug…

Kartais man nesiseka savęs apgaudinėti. Kartais man nepavyksta surasti trinkuko ir ištrinti juodų eilučių iš languoto popieriaus lapo. Būna akimirkų, kai šypsausi ir jaučiu, kaip viduje, kažkur giliai giliai, atitrūksta…

Ruduo. Rugsėjis. Rusvais lapais nukloti siauri šaligatviai, vėjo gūsiai palaiduose plaukuose, šiltos kojinės ir puodeliai garuojančios arbatos. Žvilgsnis pro langą į rūstų dangų, liūdną dangų, verkiantį dangų. Vakar buvo taip…

Taip, karšta, aš žinau. Taip, labai karšta. Jau girdėjau, kad sunku net vietoje ramiai išsėdėti, ką bekalbėt apie kažko veikimą. Girdėjau. Kaip ir tai, kad jau pabodo. Kad kasryt pykstiesi…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…

Tyliai slenka laikas, nepalikdamas pėdsakų ir pranykdamas taip, lyg jo niekad nebūtų buvę. Žiemas keičia pavasariai, o net nespėjus jais atsidžiaugt visa širdim, prisiuostyt vyšnių žiedų iki galvos apsvaigimo, į…

Tingėti negarbinga, tingėti negražu, Bet ėmė ir sutingo… Astutė pamažu. Nežinia, ar kaltas pavasaris (o gal – jo nebuvimas), ar nesibaigiantys kalnai darbų darbelių ant stalo ir mintyse. Ar kaltų…

Trys-du-vienas, ir baigės šventės. Vieniems jos padovanojo susitikimus su senai matytais veidais, kitiems – pasisėdėjimą prie vaišėmis nukrauto stalo, tretiems – bent porą dienų atsipalaidavimui. Ir visiems visiem šios Velykos…

Šaukit garsiai, jei klystu, tačiau kiekviena(s) iš mūsų puikiai žinome, ką reiškia beaugantys kalnai lapelių su laukiančiais receptais, bedidėjančios apimties Word‘o failai su pavadinimu „būtina išbandyti“, galbūt ir sparčiai besikaupiantis…

Šiandien taip gražiai snigo. Tokiom didelėm, minkštom, lengvom snaigėm, palengva tupiančiom ant palaidų plaukų, vis dar žieminių paltukų, įraudusių žandų… Man tokios snaigės visada primena Kalėdas, nors ir kaip seniai…

Ryškiems saulės spinduliams nuspalvinus tolimus virtuvės kampelius ir šildant už lango tyliai šypsančius veidus, rodos, štai imsiu, užsimerksiu, ir bus taip lengva patikėti, kad jau pavasaris. Užsimerksiu, ir galėsiu regėti…

Mano vardas Asta, man dvidešimt vieni su puse, mano mėgstamiausia spalva violetinė (šiuo metu), ir dar geltona, ir dar žalia. Mano mylimiausias metų laikas yra vasara, geriausia savaitės diena šeštadienis,…

Atrodo, saulėtoj virtuvėj laikrodis sukasi atgal. Vakar valgėme Kalėdų tortą, šiandien kepame meduolius, kas laukia rytoj? Kepsime kalėdinį pyragą. Ir taip dar kurį laiką, nes… prieš šventes stinga laiko, per…