Vanilinė pernakt brinkinta avižinė košė
Pernakt brinkinta avižinė košė gali būti pusryčiais, užkandžiu ar net desertu, bet iš esmės – ji yra vienas geriausių atsakymų į visus nuogąstavimus, kad pusryčiams nėra laiko. Laiko yra ar…
Pernakt brinkinta avižinė košė gali būti pusryčiais, užkandžiu ar net desertu, bet iš esmės – ji yra vienas geriausių atsakymų į visus nuogąstavimus, kad pusryčiams nėra laiko. Laiko yra ar…
Jei kada lankėtės Sicilijoje ar Italijoje, matyt, ragavote cannoli. Tai – klasikinis itališkas saldėsis, kilęs iš Palermo miesto. Išvertus iš italų kalbos, cannoli (it. cannolo) reiškia „mažą vamzdelį“, ir išties…
Ši puošni, saulėta, nuostabiai gardi pavlova – mano saldumynų knygos viršelio desertas. Puikiai prisimenu tą dieną, kai ją ragavom. Akimirkų, kai ragaujami tokie desertai, pamiršti nevalia, o receptais dalintis būtina!…
Dar prieš pradėdama rašyti antrąją saldumynų knygą žinojau – jei jau rašysiu, tai joje bus toks tortas. Tortų tortas. Sunkus, saldus, sodrus, tikras. Aguoninis biskvitas, sviestinis kavos kremas su kepintais…
Sveiki atvykę į smaližių rojų! Ko tik šiame pyrago gabalėlyje nėra: ir šokolado, ir kakavos, ir karamelės… Jei desertus mylite ir cukraus kristalėlių neskaičiuojate, kviečiu skaityti toliau. Su miela karamelių…
Pirmą kartą šiuos sausainius prieš kelias savaites kepiau Zakopanėje. Žinodama, kad mūsų „Airbnb“ butuko virtuvėje bus orkaitė, negalėjau praleisti progos – vargiai sugalvočiau geresnį derinį už kalnus ir sausainius! Apsipirkti…
Ruduo viską keičia. Atrodo, per vieną naktį vasaros vėjavaikiškumą pakeičia švelni ramuma. Atslenka rūke paskendę rytai, ilgi vakarai… Noriu mylėt kiekvieną metų laiką, o rugsėjį mylėti – lengva. Gal ir…
Mūsų vasara – švenčių, susibūrimų ir gimtadienių metas. Kartais laimei ir saldumui reikia visai nedaug – tik balto šokolado ir glėbio pabarstukų. Tokia pramoga tikrai patiks ir vaikams, ir suaugusiems…
Maži dalykai dar niekad nebuvo tokie dideli. Visos mažos mielos akimirkos ilgose dienose kasdien primena – esam laimingi, turtingi ir laisvi, ar galėtume prašyti daugiau? Galim gerti į save pavasario…
Valentino dieną aš dažniausiai prisimenu kaip tą, kai į mokyklą ėjom rankose spausdami lapelius su širdelės formos lipdukais. Maži pipirai, nesuprantantys nei kas, nei kodėl, bet juk taip smagu būdavo…
Septyniolika dienų iki Kalėdų. Pakankamai, kad dar galėtume išprotėti dėl šventinių planų, dovanų, receptų, tvarkingų namų ir likusio tūkstančio mažų bei didelių dalykų. Kai pati pajaučiu žemyn galva puolanti į…
Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…
Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…
Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…
Mažuose stiklainėliuose – purūs, lengvi, burnoje sutirpstantys sodraus skonio šokoladiniai putėsiai. Subalansuoti smaližiams ir desertams, bet dažniausiai patinka visiems ir tinka net savaitgalio pusryčiams. Putėsius paruošite labai paprastai, vos iš…
Mažoms šventėms, spalvingiems gimtadieniams, improvizuotiems savaitgalių pasilepinimams – visoms progoms reikia ko nors skanaus. Deserto! Drauge su „Dr. Oetker Lietuva“ pabandėme įminti mįslę, koks tas desertas turėtų būti, kad: paruošti…
Būna kepinių, kurie paperka dar prieš paragaujant. Maišoma tešla užburia savo tobula tekstūra, namus pripildę saldūs aromatai neleidžia atsitraukti nuo orkaitės nė per tris žingsnius – stovėjau ir nekantriai trypčiojau,…
Man patinka laukti. Kartais įkrentu į tą laukimą taip stipriai, kad dabartyje manęs beveik nelieka. Laukiu, kol ateis vasara. Kol pūkštelėsim į ežerą vidury miškų. Kol galėsim leistis į tolimą…
Labas, mano vardas Asta. Turiu daug silpnybių, o vienos iš didesnių – marcipanas ir šie sausainiai. Nejuokauju, tikrai. Atradau juos ir pradėjau kepti dar tada, kai marcipaną tekdavo gaminti pačiai…
Jei sėdėčiau dabar kur nors Paryžiuje, lauko terasoje netoli Liuksemburgo sodų, lėtai gerdama kavą ir žiūrėdama į romantiškai besileidžiančią saulę, kažkur iš tolumos vis atsklistų gatvės muzikos akordai, o praeivių…