Leiskit, papasakosiu jums istoriją apie riešutų kremą. Maisto tinklaraštį pradėjau rašyti tais laikais, kai Lietuvoje riešutų kremo (tada dar vadinamo sviestu) įsigyti buvo galima vienintelėje parduotuvėje Vilniuje. Galit patikėti? Kiekvienąkart…
Nors kartais juokauju, kad mano meilės kalba yra pyragų, iš tiesų – net nenumanau, koks desertas yra mano mylimiausias? Būna, vis dar nustembu atrasdama kažką, kam anksčiau sakiau „niekada“. Pavyzdžiui,…
Kad ir kokie lėti bei tingūs bebūtų sekmadieniai, po jų ateina pirmadieniai, tada antradieniai ir visos kitos savaitės dienos – dienos, kai miegas kartais tampa brangesnis už pusryčius. Tris kartus…
Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…
0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…
Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…
Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…
Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…
Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…
Niekam ne paslaptis: su miltais aš draugauju puikiai, jie sėkmingai telpa į mano subjektyvų subalansuotos mitybos suvokimą. Žinau, kad šiuo klausimu nesu populiari, bet kartais pagaunu save nuoširdžiai abejojančią, ar…
Skaičiuoju dienas. Iki vasaros. Iki mažylio krikštynų. Iki kiekvieno suplanuoto žygio. Iki rudens ir mūsų atostogų. Skaičiuoju ir vis niukteliu sau į šoną – pažadu negyventi vien laukimu, nešuoliuoti tarp…
„Desertų nebevalgau“, – kraštutinumas, į kurį smagiai puldavau prieš kokius dešimt ar net prieš penkerius metus. Nuo pirmadienio, nuo gimtadienio arba nuo pirmos mėnesio dienos; nelygu kada nuspręsdavau, kad laikas…
Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……
Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…
O dabar pakelkite rankas tie, kurie jaučiasi lengvai pamišę dėl bananų duonos… aš, AŠ! Nesuskaičiuočiau, kiek skirtingų receptų jau išbandžiau ir, kaip taisyklė, dažniausiai visos duonelės iškepa nuostabiai gardžios. Ši…
Kai namuose nuo ryto lig vakaro žybsi šventinės lemputės. Kai viena po kitos skamba užliūliuojančios Kalėdų melodijos. Kai mintyse nepaliaujamai sukasi mintys apie artėjančias šventes, dovanas ir jų pakavimo popierių,…
Pažadėkite sau pradėti nuo rytojaus ir, garantuoju, nepavyks. DABAR yra pats geriausias laikas. Taip, man irgi vis dar beprotiškai sunku išmokti šitą neįtikėtinai paprastą taisyklę. Nieko kito, apart dabar, mes…
Norėčiau pasakyti, kad mūsų sekmadieniai vis dar yra tobulai lėtos dienos, tačiau pradėjus dirbti sau, daug pokyčių įvyksta per vieną dieną – tiesą sakant, jie ateina kartu su tuo sprendimu,…
Spalis buvo negailestingas ir, jei nuoširdžiai, aš džiaugiuosi, kad jis pasibaigė. Tyliai tikiuosi ir laikau sukryžiuotus pirštus, kad lapkritis būtų šviesesnis. Net jei dabar prabusčiau ir suprasčiau, kad pastarosios savaitės…
Laviruoti. Tą neišvengiamai išmoksta visos mamos. Laviruoti tarp namų ir darbų, tarp savęs, vyro, vaikų, tarp reikalų ir norų. Kad niekas neliktų nuskriaustas, kad visi šypsotųsi, kad neišdalintum savęs negrįžtamai…