Kaip ne kaip, artėja pavasaris. Nesvarbu, kad šalta, žvarbu ir balta – vis tiek, labai pasistengęs, gali jį pajausti. Nes rytai šviesesni ir vakarai ilgesni. Nes už lango vis dažniau…
Nes už lango balta ir šalta. Nes vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir šildyti rankas, apsikabinus dar vieną puodelį arbatos su medumi. Nes pagaliau dabar jau tikrai atėjo žiema.…
Aš norėčiau tau tiek visko pasakyti. Papasakoti ir išsipasakoti. Pasidžiaugti. Pasiguosti. Norėčiau tiek daug visko paklausti. Kas? Kada? Kodėl?… Norėčiau paliesti tave bent pirštų galiukais. Ištiesti rankas ir paskęsti tavo…
Tai štai ką reiškia būti suaugusiam. Darbe sėdėti nuo pusės devynių iki pusės šešių. Per visą vasarą nespėti nuvažiuoti prie lietuviško pajūrio ir pasidžiaugti ledinėm bangom. Visiškai neįdegti (nes nuo…
Visiems seniai yra žinoma tiesa, kad virtuvę aš labai myliu. Gaminti, kepti, maišyti, plakti, pasislėpti miltų debesyje, paskęsti cinamono bei vanilės kvapuose… Virš viryklės mojuoti šaukštu lyg burtų lazdele ir…
Nesu didelė sriubų gerbėja. Palyginti retai jas valgau, o dar rečiau – verdu pati. Žinau, kad tai visiškai nieko gero, bet pasiteisinti neturiu kuo – geriau išsikepsiu nesaldžių blynelių, pyragą…
Šiandien, žinia, atkeliavo į mūsų kiemus ilgai lauktas ir kviestas Pavasaris. Na, gerai, gal ne į kiemus – bet bent jau į kalendorių tai tikrai. Ir dar žinia, kad kaip…
Tik paklausk gyvenimo patirties turinčio žmogaus, pažiūrėk protingą filmą ar perskaityk prasmingą knygą. Ir visi tau sakys – kiekvienas žmogus skirtingas. Sakys, būk toks, koks esi. Skatins eiti pirmyn iškėlus…
Gerai, o dabar truputį atsipūskim nuo to truputį beprotiško Kalėdų laukimo. Laukimo, kuris aiškiai užvaldęs paskutinius saulėtos virtuvės įrašus ir tiesiog nebetelpa žodžiuose, sakiniuose, pastraipose… Kalėdos bus. Tikrai bus, bet…
Kartais būna, kad rudenį cukinijos susimoko prieš tave. Jų tiek daug, o tu tik viena (-s). Nei bėgt, nei rėkt, tik žiūrėt akis į akį ir mikliai sukti galvą, ką…
Kartais trumpos penkiolika minučių gali tapti tikra palaima širdžiai – kai nusprendi vis tik ryte pasilepinti šiltais patalais dar keliomis minutėmis ilgiau ir palaimingai užmerki akis. O kartais penkiolika minučių…
Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…
Niekas nesiūlo laimės su 30 proc. nuolaida. Ar dviejų draugysčių už vienos kainą. Tiesa, kartais bėdų po vieną nedalina, bet tokios akcijos kažin ar yra ką džiugina. Užtat draugė x…
Ką veikia maisto tinklaraštininkai, pagaliau sulaukę vasaros? Dabar, pasibaigus mokslams ir vis dar neatsiradus darbui, aš akimirkomis pagaunu save šiek tiek pasimetusią? Ką man dabar nuveikti? Kaip keista, kai nieko…
Sulaukusi kelių komentarų, leidusių suprasti, kad galbūt suklaidinau žmones, puolu taisytis – ne, deja, aš tikrai neturiu naujos virtuvės. Turiu tik naujas virtuvės grindis, kad ir kaip norėčiau, jog būtų…
Nes gyvenimas yra toks gražus! Nes jau pamažu (ne)mažais žingsneliais į mūsų kiemus ateina pavasaris, nedrąsiai perbraukdamas melsvu teptuku per platų dangų, švelniai paliesdamas skruostą šiltu vėjo gūsiu ir leisdamas…
Tavo svajonės vieną dieną ims ir išsipildys, tyliai šnibžda veidą šildantis saulės spindulėlis. Pagaliau vieną dieną žiema tikrai pasibaigs, viltimi žiba praeivių gatvėje akys. Ateina spalvų, skonių ir kvapų metas…
Kartais, kai reikia labai labai daug kažką neįdomaus veikti, mane lyg tyčia apima toks baisulingas tinginys, kokį net įsivaizduot sunku… Ne, atsiprašau, tikriausiai lengva, nes labai tikiu, tokį patiria daugelis.…
Skonis: 9/10. Į duris beldžiantis žiemai, paskutinę rudens dieną siūlau pavasariškai gaivų apkepą… 🙂 Labai lengvas, labai švelnaus skonio apkepas daržovių mėgėjams. Man – kadangi aš vieną iš jų, tų…
Skonis: 9,5/10. Šį receptą išsisaugojus savo begaliniuose ir niekad nesibaigiančiuose favorituose esu jau seniai, labai seniai… Tačiau visuomet atsiranda “stabdžių” – tai laiko per mažai, tai cukiniją reikia būtinai jau…