uogos

Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…

Vaikystėje viskas galima. Na, bent jau pradėti pirmadienį nuo gabalėlio pyrago – tai jau tikrai! Gal truputį simboliškai, o gal tiesiog iš ilgesio – vaikų dienai norėjau iškepti ką nors…

Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…

Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…

Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti – kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam – nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų…

Kažin, ar kada atsiras „Saulėtoje virtuvėje“ receptas, savo populiarumu nurungsiantis tobuląjį varškės apkepą. Receptas, kuriuo pasidalinau prieš daug metų, dar pačioje tinklaraščio rašymo pradžioje, tikrai puikus ir vertas visų gražiausių…

Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…

Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…

Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…

0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Suskaičiuoti iki dešimt man niekada neveikė taip, kaip rašo knygos ar savipagalbos vadovėliai. Niekad neradau tuose skaičiuose nei ramybės, nei meilės sau ar bent paprasčiausio susitaikymo. Priešingai, skaičiavimas – ar…

Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…

Kai dar tik laukėme į pasaulį ateinančio saulėto virtuviuko, vienu metu buvau pradėjusi kaip pamišusi ieškoti atsakymų į klausimą, ką valgys mano vaikas?! Kokius keksiukus aš jam kepsiu? Ar tik…

Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…

Kiekviena šypsena slepia po istoriją, o gal net kelias. Vis nustembu supratusi, kiek daug žmonių žino, ką reiškia komplikuoti santykiai su maistu. Valgymo sutrikimai, pastovus persivalgymas ar sąmoningas nevalgymas, perdėtas…

Jei sekate mano Instagram profilį, šį tekstą jau galbūt būsite skaitę prieš kelias dienas. Pasikartosiu ir čia, tinklaraštyje, – nes žinutė man pačiai yra tokia svarbi, kad ją pakartoti per…

Per pastarąją savaitę mes nuvažiavome virš dviejų tūkstančių kilometrų. Iškeliavę iš Lietuvos ir pasiekę Kroatiją, pradėjome raizgyti jos pakrantės kelius, miestus ir miestelius. Kilome į kalnus ir leidomės jais, kartais stebėjomės…