Galėčiau išvardinti dešimtis priežasčių, kuo nuostabios yra motinystės atostogos. Ne tik dėl to, kad rytais vietoje žadintuvo iš miegų prikelia mažylis – čia, tiesą sakant, per daug džiaugtis nereikėtų, nes…
Prieš kelias savaites, dar glostydama savo pūpsantį pilvą, sakiau jam, savo žmogui, – kai ateis ta diena ir pamatysi, kad einu iš proto, užsibarikaduoju namuose ir imu atsisveikinti su aplinkiniu…
Keistos tos moterys, dievaži. Užvakar pasijaučiau nepatogiai – vos įtilpau į pėdkelnes, o einant šlaunys nepatogiai trynėsi viena į kitą. Anksčiau tai visada būdavo lemtingas ženklas (Asta, susiimk!), o dabar?…
Net jei visa savaitė – lyg nesibaigiantis sekmadienis, tikrasis vis tiek ypatingas. Blynai pusryčiams – vėlyvų sekmadienio rytų privilegija. Jam panorėjus, man sutikus, nupūčiau dulkes nuo savo blynų ir vaflių…
Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais. Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau…
Tikriausiai pirmą kartą gyvenime lyg pamišusi laukiu rudens. Puikiai prisimenu savo liūdnus šniurkščiojimus kiekvienąkart, vasarai besibaigiant; bet tik ne šiemet. Nes, pasirodo, dalykai ima ir įvyksta, nepriklausomai nuo metų laiko.…
Visokių yra žmonių. Tokių, kurie mėgsta gaminti; tokių, kurie tai daro tik iš pareigos; ir tokių, kurie išvis negamina, nes negali to pakęsti. Pažįstu jų visokių, o ir pati tikriausiai…
Buvau pamiršusi vieną auksinę tiesą – koks gėris yra dvi savaitės atostogų! Kai praeito sekmadienio vakarą pagalvojau, jog tai galėtų būti ir paskutinė mano atostogų diena, mintyse sau tyliai padėkojau…
Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…
Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…
Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…
Vakar, prabėgdama pro vieną didžiausių Kauno turgų, pastebėjau, kad šilauogių dar yra. Pas vieną, antrą, trečią prekeivį. Vadinasi, dar ne per vėlu pasidžiaugti puikiu prieš kurį laiką išbandytu receptu –…
Oras pajūry buvo fantastiškas. Juokėmės, kad lyg užsakytas: po savaitės liūčių, audrų ir vėjų, viskas penktadienį akimirksniu nurimo ir nusidažė skaisčia dangaus mėlyne. O virš galvų besiridinėjanti saulė taip ir…
„O aš išvažiuosiu prie jūros…” – niūniuoju sau tyliai visą savaitę, nors nė nemėgstu šios dainos. Bet mėgstu jūrą. Tarp pirštų byrantį smėlį. Dūžtančias bangas. Gaivų orą. Sulėtekius ir saulėlydžius.…
Gal ir nėra čia kuo girtis, bet taip jau yra – picą valgau pakankamai dažnai. Mat neretai, nusprendus pavalgyti kur nors mieste, kažkaip vėl atsiduriame tokioje vietoje, kur meniu atskiras…
„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo.…
Nemėgstu savo gimtadienių. Mielai išbraukčiau tą dieną iš kalendoriaus lapelių ir ramiai sau gyvenčiau; gaila tik truputį, kad praleisčiau progą iškepti kokius tris tortus ir susirinkti linkėjimus, dovanas bei apkabinimus.…
Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…
Kartais man visai knieti paklausti kitų maisto tinklaraštininkų – ar nekyla jiems kartais viena kita juoda mintis imti ir… viską mesti? Arba pamėginti „pabūti šiek tiek atskirai“, lyg bandant vieną…
Ar galima visą savo gyvenimą sutalpinti į 23 kilogramus? Ne. Bet kartais reikia. Kartais tenka. Tik kad ir kaip besistengtum, už borto vis tiek lieka begalės mielų, širdžiai brangių ir…