žirneliai

Dešimt su pliusu, – tiek balų duočiau šiam jaukiam vakarienės pyragui. Švelni žuvis, tirštas daržovių padažas ir apkepta bulvių košė – itin gardus derinys. Nepamirškite gerai besilydančio sūrio, kuris pyrago…

Apkabinti galime rankomis. Žodžiais. Akimis. Apkabinti galime darbais – išvirę katilą troškinio ir tiesdami kupinas lėkštes tiems, kurie pripildo mūsų namus ir širdis meilės. Sotus ir šildantis, jaukus ir gardus…

Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Kol pavasaris dar truputį erzina – tai kutena skruostus saulės spinduliais, tai vėl pasislepia po storu pilkų debesų sluoksniu ar prapliumpa lietumi, – priimu tai kaip progą papasakoti apie sriubą,…

Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…

Truputį bijau tai ištarti garsiai – man pabodo avižinė košė. Visada tikėjau ir tikinau kitus (visų pirma savo vyrą, kuriam teko lemtis kas rytą ją valgyti su manimi), kad avižinė…

Gyvenimas nestovi vietoje net tada, jei dieną po dienos leidi namie, slėpdamasis nuo vis dar nesibaigiančios žiemos ir kitų virusų. Neįtikėtina, kiek daug visko vykti gali tarp tų pačių keturių…

Rudenį lyga. Būna, lyja dažnai. Rudenį krenta lapai nuo medžių. Kartais lėtai, o kartais, būna, juos nuplešia vėjas. Būna šalta. Šaltą rudenį. Ir drėgna. Ir pilkšvai niūru. Nes, būna, saulė…

Skonis: 9/10. Kartą atradus, kad tunas irgi gali būti labai skanus, ramiai pro parduotuvės lentynėlę, kur sudėtos jo skardinės, jau nebepraeinu – vis pačiumpu vieną kitą. Va taip aną dieną,…