žodžių lietus

Iš kelionės po Kroatiją grįžome prieš beveik mėnesį – tas mėnesis praskriejo tikrai labai greitai, o aš vis dar nesudėliojau visų kelionės įspūdžių į vieną vietą. Žadėjau tą ne vienam…

Keista suvokti, kaip greitai vėl metai apsisuko ratu; ir vėl Kalėdos. Salotos supjaustytos, pyragėliai iškepti, tortai sutepti. Eglutė papuošta, lempelės uždegtos, dovanos supakuotos, namai sutvarkyti… Viskas. Laikas sustoti, iškvėpti, įkvėpti…

Buvau tikra, kad kai ateis ši diena, tikrai šokinėsiu lyg maža mergaitė, nenusėdėsiu vietoje, šūkčiosiu ir garsiai džiaugsiuosi tuo nauju žingsniu, kurį pagaliau žengėme mes, mūsų šeima. Tačiau viskas kiek…

Kasmet suprantu, kad man vis sunkiau prabėgusius vienerius metus sutalpinti į kelis žodžius ir net keletą pastraipų. Dvylika mėnesių, kurie paprastai prabėga akimirksniu, savyje sutalpina labai daug. Daug įspūdžių, daug…

Paskutinę savaitę į telefono ekraną žvilgčiojau ir elektroninį paštą tikrinausi tikrai gerokai dažniau nei tai būtų normalu. Nes laukiau. Labai laukiau, kol pagaliau sulauksiu šios žinutės: Asta, tavo pusryčių knygos…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Kuo daugiau emocijų – tuo mažiau žodžių. Tai tikra tiesa, dabar jau žinau. Kai prieš daugiau nei penkerius metus sugalvojau „Saulėtos virtuvės“ vardą, nepuoselėjau jokių didelių svajonių. Tiesiog norėjau toliau…

Prisimenu save prieš kelerius metus: vos tik nujausdama kažką gero, tuoj puldavau apie tai skelbti visam pasauliui. Nors prie tų dalykų būdavo dar tūkstančiai „o”, „bet” ir „gal”. Kai tikėjausi…

Kaip jau tikriausiai esu rašiusi (ir sakiusi) dešimtis kartų, būti maisto tinklaraštininku tikrai smagu. Tinklaraščio rašymas suteikia saviraiškos galimybę ir šūsnį atradimų, smagias pažintis ir naujus skonius. Ir dar daug…

Ar pamenat, visai neseniai pasakojau, kad puikusis „Languotos prijuostės“ projektas vėl atgijo. Pirmąjį iššūkį ar, tiksliau, temą sugalvojo Inga iš „Gyvenimas yra smulkmenos“. O aš, sužavėta tos puikios temos (ką…

Juk visada labai gera su kitais pasidalinti puikiais nutikimais, mielais atradimais, smagiomis istorijomis ar tiesiog šiaip širdį džiuginančiais dalykais, tiesa? Todėl ir aš, nugalėjusi savo kuklumą, paraudusiais žandais šypsausi ir…

Skaičiuojant paskutines rudens dienas ir kalendoriui rodant, jog iki Kalėdų liko mažiau nei trisdešimt dienų, vis daugiau žmonių pasiduoda po truputį užplūstančiai šventinei nuotaikai. Vieni iš parduotuvių didžiuliais glėbiais namo…

O buvo taip… Prieš… hm, gana seniai, parašiau Indrei, o gal Indrė parašė man, bet kad ir kaip ten buvo ar nebuvo, susirašinėjimai virto mintimi: „gal reiktų vėl Kaune maisto…

Kad kiekvieną rytą pasitiktumėt su saule ir šypsena. Kad niekad nebūtų tik balta ir juoda. Kad kartais užtektų beprotybės išpildyt svajonę. Kad dosniu žiupsniu meilės būtų pagardinta kiekviena diena. Kad…

Virtuvė, virtuvė, virtuvė… mano svajonių virtuvė. Prisipažinsiu, paskelbdama šią languotos prijuostės temą negalvojau, kad bus taip sunku. Net man pačiai. Bet, jei jau iššūkį metei kitiems, žmogau, tai ir pats…

Rytai vis dar tamsūs, o gatvių pakraščiukais vis dar pūpso balto sniego kalneliai… Šaltukas vis dar gnaibo nosies galiuką ir pirštus, pamiršusius šiltas pirštinaites. Vis dar žiema. Bet pavasaris dar…

Jau kadaise, vardindama savo virtuvės (ir ne tik) tiesas, sakiau, kad prijuostę užsirišu retai. Pasirodo, kad languotą prijuostę – taip pat. Bet kadangi šįkart laiko daugiau nei prieš šventes, o…

Tiesiog neįmanoma nepastebėti sąrašų sąrašėlių, staiga užplūdusių lietuviškuosius blog’us. Skelbiančių, ką jie skaito, kur užsuka dažniausiai ir kur sugrįžti nekantrauja labiausiai. Ačiū už tai Rokiškiui! Prisipažinsiu, kad daugelis mano mylimiausių…

Metams po truputį baigiantis ir į namus įsėlinant baltoms žiemoms šventėms, norisi padėkoti. Pasakyti ačiū praėjusiems metams, o gal tiesiog gyvenimui. Ačiū. Už viską. Už laukimą, kurio džiaugsmą man šiemet…

Šiandien saulėta virtuvė švenčia savo 1 metukų ir 2 mėnesių gimtadienį. Labai norėjau tokį šventinį įrašą paskelbti lygiai vienerių metų proga, bet… pražiopsojau. O laukti antrų metų kažkaip ilgoka. Bet…