Puikiai prisimenu, kad šią sriubą viriau pačiomis paskutinėmis liepos dienomis. Skaičiavau dienas iki rugpjūčio 5-osios, iki lemtingo pilnų 37 savaičių nėštumo termino; visos, kurios kada nors laukėsi ar laukiasi dabar, supras, kokia tai svarbi diena. Ypač tada, kai esi būsima padidintos rizikos ankstuko mama, ir ta kiekviena diena yra tokia neįkainojamai svarbi. Kai peržengi pilnų 37 savaičių terminą, gali ramiai atsikvėpti ir apdovanoti save didžiausia ledų porcija, skaniausiu tortu, sultingiausiu arbūzu ar juoda duona su kaimiškais lašinukais – nelygu, kas labiau tą akimirką džiugintų. Tai laikas, nuo kurio mažasis beibis laikomas pilnai išnešiotas ir bet kurią akimirką gali pasibelsti į šį pasaulį, nesukeldamas streso daugiau nei kad šiaip gali sukelti įprastas gimdymas.
Taigi, man buvo likusi vos mažiau nei savaitė iki taip laukiamos dienos. Buvo šeštadienis. Plieskė neįtikėtinas karštis (ar bent jau man, nešiojančiai plius penkiolika kilogramų, taip atrodė). Jau prieš porą dienų buvau suplanavusi, ką gaminsiu pietums, šaldytuve gulėjo visi reikiami produktai – viriau sriubą. Viena ranka maišydama kepinamus svogūnus, kita nepaleidau vandens buteliuko. Buvo taip karšta, kad mano verdama soti, tiršta, velniškai gardžiai kvepianti lašišos ir bulvių sriuba atrodė visiškai ne laiku ir ne vietoje. Galvojau apie tai, kad reikėjo palaukti žiemos. Ar bent jau rudens, kol orai atvės. Tuo tarpu sriuba kunkuliavo puode, dar labiau prikaitindama namus.
Kol sriuba išvirė, saulė pasisuko taip, kad terasoje tiesioginius saulės spindulius pakeitė malonus pavėsis. Pakilo net šioks toks vėjelis, maloniai atgaivinantis tarp šilumos pliūpsnių. Pripyliau du dubenėlius, bet į terasą išnešiau ir visą puodą su samčiu – kvapai taip gundė, kad buvau beveik tikra, jog vienos porcijos šįkart nepakaks. Buvau teisi; išsėmę pirmuosius dubenėlius iki paskutinio lašelio, vėl čiupome samtį. Žinote, tą akimirką supratau, kad kai maistas tikrai labai skanus, nėra jam blogo oro. Kaip ir skanūs ledai žiemą yra tikras skanumynas, taip ir šita tiršta sodri sriuba karštą vasaros dieną buvo tiesiog gėris.
Nežinau, kaip reikėtų aprašyti jos skonį – ji ir švelni, ir sodri tuo pačiu metu. Gausi skonių, kvapų, aromatų. Jei būna skystų ir prėskų sriubų, tai ši – jos priešingybė. Čia puikiai dera visi produktai; net salierų stiebai, kurių šiaip jau nelabai mėgstu ir mano virtuvėje jie pasitaiko kokį kartą per kelis metus. O rūkyta lašiša ir bulvės… na, jie galėtų būti pora ir gyventi ilgai ir laimingai, toks nuostabus čia buvo jų duetas. Ką dar besakyti – tiesiog gaminkite! Vasara ar žiema už lango, patikėkite, nėra blogo metų laiko ar oro skaniam maistui ir šiai sriubai. Skanaus!
Tiršta lašišos ir bulvių sriuba
AtsispausdintiINGREDIENTAI
3 valg. š. kokosų aliejaus
1 svogūno
2 saliero stiebų
5-6 skiltelių česnako
500 g bulvių
2 lauro lapelių
1 arb. š. džiovintų itališkų žolelių
½ arb. š. grūstų juodųjų pipirų
1 skardinės (400 g) trintų pomidorų
2 ½ stiklinės (625 ml) vištienos sultinio
2 valg. š. pomidorų pastos
135 g natūralaus skonio tepamojo sūrelio
200 ml riebios (35 % riebumo) grietinėlės
250 g rūkytos lašišos
GAMINIMO EIGA
1. Vidutinio dydžio puode virš vidutinės ugnies ištirpinkite kokosų aliejų. Suberkite smulkintus svogūnus ir plonais griežinėliais supjaustytus saliero stiebus. Maišydami pakaitinkite 5-8 minutes, kol apskrus ir suminkštės.
2. Suberkite smulkintas česnako skilteles ir vidutinio dydžio kubeliais supjaustytas bulves. Įdėkite lauro lapelius, suberkite džiovintas prieskonines žoleles, grūstus pipirus, supilkite trintus pomidorus ir sultinį. Kaitinkite, kol užvirs. Tuomet sumažinkite ugnį, uždenkite puodą dangčiu ir virkite apie 8-15 minučių, kol bulvės suminkštės. Virimo laikas priklausys nuo bulvių kubelių dydžio. Neleiskite joms pervirti.
3. Bulvėms išvirus, sudėkite į puodą pomidorų pastą, tepamąjį sūrelį ir maišydami kaitinkite, kol sūrelis ištirps bei pasiskirstys sriuboje.
4. Supilkite grietinėlę, sudėkite vidutinio dydžio gabalėliais supjaustytą rūkytą lašišą ir pakaitinkite dar kelias minutes, kol sriuba dar kartą užvirs.
5. Galite išvirtą sriubą patiekti iš karto arba galite paruošti ją iš anksčiau, leisti atvėsti, o tuomet patiekti pašildę – tokiu būdu sriuba bus dar tirštesnė, dar labiau kreminės konsistencijos, o visi skoniai bus susilieję dar harmoningiau. Mes sriubai leidome šiek tiek atvėsti, o tuomet, prieš valgydami, pasišildėme. Likusią sriubą valgėme jau kitą dieną, išėmę iš šaldytuvo ir pašildę. Abiem atvejais sriuba buvo labai gardi ir tiesiog nuostabi!
Recepto šaltinis: Little Spice Jar
20 komentarai
Atrodo labia skaniai – reikės būtinai išbandyti 🙂
Dovile, tikrai, pažadu – nuostabiai gardi sriuba! Skanaus 😉
Gardžiai atrodo 🙂 O kur kokosų sviesto būt galima įsigyti?
Skaiste, ačiū, skonis už vaizdą dar puikesnis! O dėl kokosų sviesto – dievaži, nesuprantu pati, kodėl taip dažnai kokosų aliejų vadinu sviestu 😀 Bet čia aliejus, ačiū už pastebėjimą, jau pataisiau recepte 🙂
Puikus receptas, gavosi tokio gerumo sriuba, kad nebeliko ir rytojui virtų papildomų porcijų:) po ilgo žygio gamtoje su šunimi tokiu lietingu oru, niekas negalėjo būti geriau už tirštą kremišką sriubą ?
Rima, nuostabu girdėti! Ačiū, kad pasidalinote atsiliepimais 🙂
Verdu jau trečią kartą, nuostabi! Ačiū!!!!
Rūta, kaip man smagu girdėti! Ši sriuba tikrai verta tokio pasisekimo 🙂
Šiandien išviriau skaniausią sriubą savo gyvenime, nebeturiu daugiau tikslų, kaip gyventi? 😀 Fantastiškas receptas, ačiū!
Juokiuosi balsu 😀 Ačiū, kad išbandėte! Nuostabu girdėti! 🙂
Be proto skani sriuba! Viena skaniausių, kokias esu valgiusi! Dabar bus mano firminė sriuba????
Evelina, man nuostabiai smagu girdėti! 🙂
Šiandien verdama jau n-tąjį kartą 🙂 Tik visada be grietinėlės, bet su daugiau lydyto Džiugo sūrelio.
Asta, džiaugiuosi girdėdama! Ši sriuba vis dar yra ir mūsų namų hitas – niekaip nepabosta! 🙂
O kokį lydytą sureli jūs naudojate, ar ta kur folijoje, ar kur dėžutėje, ir įvairių gamintojų yra, jie kazkuom skiriasi, ir nevienodai lydosi sultinyje, triskinyje ar skystyje. Gal yra koks tobulas variantas lydyto surelio. O ar tas lydytas sūris „dešros” pavidalu įpakavime, tiktų? Sriuba labai skani, jei ne pati skaniausiai iš visų. Viriau keliskart, ir su pomidorais, ir be pomidiru, tada gaunasi švelnesnė. Vietoj saliero tiktų pankolio gumbas. Skanu ir su šalto rūkymo lašiša, ir su karšto.
Jūrate, aš naudoju iš indelio, kur įvairių gamintojų būna, nesu prisirišusi prie vieno prekės ženklo 🙂 Dėl to dešros pavidalo įpakavimo, tikrai nesu tikra, ar jis gerai lydytųsi, niekad nemėginau. Džiaugiuosi, kad sriuba jūsų namuose sulaukė tokio pasisekimo! 🙂
Sriuba NR.1!!! Toks atradimas. Bijau, kad skanesnių nebėra. Be galo skani. Mano ir vyro mėgstamiausia. Kaip kažkas jau minėjo, taip pat gaminta n-ąjį kartą, bet vis tiek neatsibosta. Ačiū, kad dalinatės tokiais tobulais receptais 🙂
Ačiū, Ieva! Gera girdėti 🙂
Sveiki, kokią lašišą dedate į sriubą – šaltai ar karštai rūkytą? Ačiū už atsakymą.
Kamile, esu dariusi ir su vienokia, ir su kitokia; man šiek tiek skaniau su karštai rūkyta 🙂