Skonis: 9,5/10. Apie šitą tortą man kažkodėl labai nelengva kalbėti – atrodo, sugaišau tiek laiko jį bedarydama – tai buvo pirmasis su toookiu papuošimu, kuris, niekad negalvojau, kad bus įveikiamas mano rankoms – kad net žodžių nebereikia 🙂 Na, o jei kokrečiai apie skonį, tai tikrai labai skanus tortas, ypač tamsių biskvitų mėgėjams. Šokoladas, grietinėlė, vyšnios – tikrai labai labai skanu! 🙂 O jei domina apdengimo masės skonis, jį apibūdina vienintelis žodis – cukrus 😀 Bent jau man, jei atvirai, ji suteikia tik vaizdą, tortą daro gražesnį, tačiau kur kas skanesni grietinėlės ar tiesiog trupinukų papuošimai 🙂
Sudėtingumas: nelengvas iššūkis.
Kur radau? SM (tortas „Juodasis miškas”); SM (torto apdengimo masė); SM (šokoladinės rožės)
Tortas "Juodasis Miškas"
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Tešla (vienam biskvitui; tortui reikia dviejų):
3 kiaušiniai
150 g cukraus
100 g margarino
150 g miltų (gali būti ir šiek tiek mažiau; tešla turi būti konsistencijos kaip tiršta grietinė)
3 arbš.š. kakavos
1 arbš.š. sodos
Kremas:
450 ml grietinėlės (36 % riebumo, aš dariau su 35 % – gavos)
200 g cukraus (arba 250 g cukraus pudros)
Įdaras:
200 g vyšnių (iš kompoto, šaldytų ar pan.)
Tarpinis sluoksnis:
200 g juodo šokolado
3 valg.š. pieno
Biskvitų sulaistymui:
Vyšnių likeris, degtinė, sirupas ar pan.
GAMINIMO EIGA
1. Biskvito paruošimas. Kiaušinius išplakti su cukrumi iki purumo. Margariną ištirpinti ir šiek tiek atvėsinti, maišant supilti į kiaušinių masę. Sudėti kakavą, miltus, gesintą sodą. Kepti 180 ºC orkaitėje apie 20-25 min., patikrinti su mediniu pagaliuku. Taip iškepti du biskvitus. Ataušinti ir su siūlu kiekvieną perpjauti į dvi dalis – turim keturis biskvitus.
2. Grietinėlę iki standumo išplakti su cukrumi.
3. Šokoladą ant labai silpnos ugnies ištirpinti su pienu ir leisti šiek tiek atvėsti.
4. Visus biskvitus sulaistyti vyšnių likeriu, degtine ar sirupu.
5. Ant pirmo biskvito dėti pusę vyšnių, tolygiai paskirstyti pusę kiekio plaktos grietinėlės. Dėti antrą biskvitą, ant jo pilti šokoladinę masę. Dėti trečią biskvitą, ant jo išdėlioti likusias vyšnias ir grietinėlę. Dėti paskutinį biskvitą. Kad tortas būtų lygus šiek tiek paspausti rankomis.
6. Dėti į šaldytuvą.
Torto apdengimo masė
1/4 stiklinės cukraus
žiupsnelis citrinos rūgšties (arba 1/4 arb.š. citrinos sulčių)
1/2 valg.š. želatinos
vandens (sirupui bei želatinai išbrinkinti)
~500 g cukraus pudros (tik maždaug, viskas priklauso nuo masės, gali kiekis ir skirtis)
1/2 valg.š. riebalų (geriausiai tinka šalto spaudimo alyvų aliejus; aš naudojau tirpintą sviestą)
1. Sirupo paruošimas.
1.1. Ketvirtį puodelio cukraus pilti į nediduką puodą (labai tinka maži, skirti kavai virti puodukai), ir užpilti ant viršaus vandens truputį – tik tiek, kad apsemtų cukrų, ne daugiau. Kaitinti ant silpnos ugnies aktyviai maišant cukrų.
1.2. Kai šis ima tirpti, įberti trupučiuką citrinos rūgšties, tik ant peilio galiuko (rūgštis reikalinga tam, kad cukrus nesusikristalizuotų atvėsęs).
1.3. Sirupui užvirus, nemaišant pavirti jį dar apie 3 minutes, dėl ko sirupas bus tąsesnis. Nepervirti, nes sirupas ims karamelizuotis.
1.4. Indą nukelti nuo ugnies ir leisti šiek tiek atvėsti. Galutinis rezultatas – truputį gelsvas klampus skystis be jokių cukraus kristalų.
2. Apdengimo masės paruošimas.
2.1. Želatiną išbrinkinti nedideliame kiekyje vandens. Išbrinkus, pakaitinti mikrobangų krosnelėje ar ant vandens vonelės, kol masė tampa lygi, nelieka jokiu gumulėlių, želatinos plaukiojančių dalelių ir pan, nes visa tai labai gerai matysis ant paruoštos apdengimo masės.
2.2. Į želatiną supilti cukraus sirupą ir aliejų (ar sviestą), viską gerai išmaišyti.
2.3. Dalį cukraus pudros suberti į didelį dubenį, padaryti viduryje „duobę” ir į ją supilti skysčių mišinį. Maišyti, vis po truputį pridedant cukraus pudros.
2.4. Kai maišyti tampa labai sudėtinga, pradėti masę minkyti rankomis, vis pridedant cukraus pudros. Rankos visada turi būti gerai papudruotos, nedrėgnos, nes kitaip labai aplips mase. Minkyti tol, kol masė taps lygi, elastinga ir puikiai laikys formą. Ji neturi tapti visai nebelipni, tačiau turi būti minkšta, švelni, laikyti formą ir nenorėti lipti prie dubens kraštų. Nepaisant visko, ją ilgiau palaikius rankose, atrodys lipnoka – tai normalu. Cukraus pudros geriau trupučiuką pamažinti nei įdėti jos per daug.
2.5. Jei skubu, masę jau galima kočioti ir dengti tortą (aš būtent taip ir dariau). Tačiau rekomenduojama leisti jai subręsti – tada ji bus paklusnesnė, elastingesnė, tvirtesnė. Šiam tikslui masę reiktų suvynioti į maistinę plėvelę, įdėti į maišelį, iš jo išleisti orą, tvirtai susukti, įdėti į uždaromą indelį ir palikti bent apie 12 val. pastovėti kambario temperatūroje.
3. Torto dengimas.
3.1. Pasiruošti lygų, švarų paviršių, gausiai pabarstyti jį cukraus pudra. Rankas ir kočėlą ištepti aliejumi arba galima patrinti cukraus pudra – kaip patogiau.
3.2. Masę minkyti, kol ji sušyla nuo rankų šilumos, tampa šilta, minkšta, paklusni ir elastinga.
3.3. Jeigu masė dažoma kažkokia spalva, tai tai reiktų padaryti šiame žingsnyje. Dažų reikia labai labai mažai.
3.4. Rankomis išminkyti blyno formą, dėti ant gerai cukraus pudra pabarstyto kočiojimo paviršiaus ir kočioti, vis pasukant „blyną”, kad nepriliptų prie paviršiaus – tokiu atveju kočioti reiktų iš naujo. Iškočioti iki kelių milimetrų plonumo – kuo ploniau, tuo geriau, tačiau tuo sunkiau perkelti ant torto. Autorė pataria pradžiamoksliams sustoti ties 5 mm, o labiau patyrę gali kočioti iki 2-3 mm storumo.
3.5. Iškočiotą blyną perkelti ant torto. Aš kažkokiu būdu sugebėjau tai padaryti tiesiog rankomis, kitas variantas – susukti blyną ant kočėlo, vis pabarstant cukraus pudra, kad nesuliptų, o išvynioti jau ant torto. Svarbu kuo tiksliau padėti ant torto vidurio ir neperdrėksti masės, nes jai prisilietus prie torto (kremo, trupinių), perkočioti jau bus neįmanoma.
3.6. Masę prie torto glausti delnais, stengianti sulyginti formą kiek galima gražiau. Darbuotis reikia greitai, nes masė kontaktuoja su oru ir po truputį ima džiūti, o kartu ir darytis trapesnė.
3.7. Apipjaustyti masės likučius. Geriausia nepjauti prie pat torto apačios, o palikti dar 1-2 mm, kurios būtų galima „sukamšyti” po torto apačia. Likučius sudėti į maišelį, kitaip jie sudžius ir teks išmesti. Aš šiame žingsnyje iš likučių padariau daug mažų rutuliukų, kuriais apdėliojau torto šonus.
80 komentarai
[…] nupjautų iki 8 cm. ilgio 50 g kokoso drožlių šokoladinės (balto šokolado) rožės (žr. čia) medžiaginė […]
Fantastika! Šitą tortą jau seniai esu nusižiūrėjusi, tik niekaip neprisiruošiu gaminti (fiasko su paskutiniuoju draugo gimtadieniui vis atbaido).
O rožės tobulos – gal kada ir pabandysiu pati pagaminti 🙂
Indre, ačiū ačiū ačiū už tokius malonius žodelius! 🙂
Būtinai pamėgink! Gi, žinai, jei nemėginsi – tai kaip pasiseks? 🙂
O rožės, juk matau, čia tikrai nėra tobulos, kažin, ar net sąžininga jas vadinti rožėmis, į natūralias nė iš tolo nepanašios, bet… tikiuos su laiku patobulėti, juk čia mano pirmosios vis dėlto 😀
Norejau paklausti tai man reikia kepti du biskvitus?
JURAET, taip, teisingai. Čia produktai surašyti vienam biskvitui, reikia tokių dviejų. Iškepam du, tuomet kiekvieną padalinam per pusę – turim keturis biskvitus 🙂
noreciau paklausti ar galiu biskvitus issikepti anksciau-ne ta pacia diena?pvz.pries diena ar dvi?ir dar-ar tarpinis sluoksnis(sokoladinis pertepimas)nebuna kietas?pieno dedas palyginti mazai
umedyte, labai daug prieš anksti biskvitų kepti nepatarčiau, nes čia juk biskvitai – kad neapdžiūtų labai, nesukietėtų 🙂 Tačiau prieš kokią dieną – drąsiai 🙂
O šokolado sluoksnis man tikrai nebuvo kietas 🙂
[…] 100 g juodojo šokolado 50 g balto šokolado šokoladinė rožė (žr. čia) […]
Turiu klausimą – ar įmanoma rožių gamybai naudot kažką kitą, o ne medų? Alergija :/
Kristina, o alergija ir dirbtiniam medui?..
Na, jei taip, tai dažnai medumi yra keičiama skysta gliukozė, todėl, manau, galima ir atvirkščias variantas – medų keisti skysta gliukoze. Bet nemėginau, todėl nieko tiksliai pasakyti, gaila, bet negaliu..
Sveika Asta, kaupiuosi rožiu darymui, todel turiu gal ir kvailoka klausima 🙂 kaip suklijuoji tuos ziedlapius, ar yra kazkokie maistiniai klijai, ar ta pati mase yra lipni. dekui uz atsakyma 🙂
Ne, Rasa, jokių klijų nėra – tiesiog patys lepeliai gaunas labai lipnūs, todėl vos juos suglaudus, jie ir sulimpa 🙂 Aš, jei patalpoje yra šilčiau, lapelius atskirus iš pradžių kišu trumpam šaldytuvan, tada jau ištraukiu, ir lipdau 🙂
Beje, čia labai svarbu proporcijos, nes kitaip rožytės gali būti per minkštos… Mano iki šiol atrastas tobuliausias variantas – 100 g šokolado plius 30 g medaus.
Sėkmės gamyboje ir lauksiu įspūdžių! 🙂
Labutis 🙂 noriu paklausti koki sokolada naudoji?
Sveika, Erika 😉 Visuomet naudoju „Karūnos” juodąjį 😉
kaip aš čia dar jo nepakomentavau, nesuprantu.
superinis tortas, ne sykį keptas, ir vis smagiai teisingai sueina 🙂 ir skonis skonis! tiesa, paprastai puošiu tiesiog lydytu šokoladu..
Aha, jul, lydytas šokoladas, tikiu, prie šito torto laabai puikiai dera. O ir – tyliai tyliai šnabždu ausin – tikrai skaniau nei šiti cukriniai „apdangalai” 🙂
aha, su ta mase teko pasižaisti, kai dirbau konditerijoj, mat sykiais 9H/dieną darydavau papuošimus 😀 o ten juk ta masė KIAURAI visur visiems tortams dengti puošti. viaukt. netikiu, kad yra nors vienas žmogus, kuriam ji skani. tiesa, ten masę iš želatinos ir cukraus pudros naudodavom tik papuošimams, kurie turi būti tvirti, pėvėzė, karūnoms ant tortų 😀 o dengimui ir gėlėms naudodavome kažkokią pramoninės gamybos masę.. irgi panaši, tik taip greitai nekietėja – gal kokio glicerino ir kitų priedų prikrauta. tas pats ‘džiaugsmas’, tik darbo mažiau.
Oi, yra, kam ji skani… Maniškis tikriausiai sutiktų tik tuos papuošimus, padengimus ir t.t. ir valgyti, bet čia tikriausiai tik vienetai(s) 😀
O dengimo masės su glicerinu receptą mačiau kažkur supermamose, sako, atseit labai lengvai su ja dirbasi. Bet bet bet.. mano širdis vis tiek link grietinėlės ar šokolado linksta 🙂 Tuo labiau, kad dengti lygiai, gražiai ir be priekaištų aš ir nemoku, tai kam dar tą torto ir skonį, ir vaizdą gadint? 😀
Dar noriu paklausti, is kur perki maistinius dazus?:)
Erika, deja deja, Lietuvoje su maistiniais dažais problema nemaža, Maximoje jų tikrai negausi. Kiek žinau, yra keletas internetinių parduotuvių, tačiau pirkti iš jų neteko. Kitu atveju tam reikalui reikia turėti pažinčių užsienyje ar tiesiog siųstis iš užsienio internetinių parduotuvių – ten pasiūla tikrai didesnė 😉
Ir dar 🙂 o koki balta sokolada lydai?
Erika, „Princą” 😉
Sveika,
prisiruosiau ir si torciuka pabandyti issikepti 🙂 tik turiuklausimeli: mano kepimo forma 18 cm.., tai gal uzteks vieno biskvito ir ji perpjauti i keturias dalis? Nes is dvieju jauciu labai storas gausis. Arba kepti pusantros normos?
Ginta, kokia tu tortų kepėja! Žaviuos 🙂
Aš tavo vietoje šiuo atveju kepčiau verčiau vieną biskvitą iš pusantros normos ir pjaučiau į keturias dalis. Nes kepant tik tokį, gali būti sunku padalinti į keturias dalis, kad nebūtų pernelyg plonyčiai lakšteliai 🙂
aciu uz patarima:) bandysiu jau poryt realizuoti 🙂
Linkiu didžiulės sėkmės ir mintyse laikysiu kumščius! 🙂
Jau tortas suvalgytas 🙂 labai skanus buvo. Vyras iskarto pastebejo, kad yra alkoholio :DDDDD
Kur jau čia tokio dalyko nepastebėsi 😀 Puiku, kad skaniai susivalgė 🙂
o kaip tos rožytės laikosi ant torto? kuo jas „priklijuoti” ?
mam, žinau, kad klijuoja rožytes ir kitokias klijuojamas papuošimų detales su maistiniais klijais (bet jų nei mačius, nei čiupinėjus nesu…), su kiaušinių baltymu plaktu, dar su kažkuo – jau ir pamiršau. Aš visada apseinu be tokių dalykų ir, kadangi darant rožytes savaime man gaunas jos ant tokių neilgų kotelių, įspaudžiu tuos kotelius į masę/tortą ir voila – jokių problemų 🙂
ačiū už atsakymą. Padariau rožytes iš baltojo šokolado ir be kotelių. Bandysiu su kažkuo lipinti.
[…] Recepto šaltinis […]
sveiki, dariau šokoladines rožes ir niekas nesigavo. šokolado mase vis sutrupėdavo, viska dariau kaip nurodyta. gal galit patart?
Na va, kaip gaila 🙁
O šokolado tikrai 100 gramų ir medaus tikrai šaukštas (t.y. 30 gramų)? Ir ar šokoladas tikrai normalus, šokoladinis šokoladas? 😀 Tirpinai tikrai vandens vonelėje, o ne tiesiai ant ugnies?
Šiaip, jeigu jau man nepavykstai, tai masė būna per minkšta, o tai reiškia, kad padauginau keliais gramais medaus. Taigi, jei situacija atvirkščia – galiu tik spėti, kad medaus buvo per mažai?
[…] masę. Skonis kiekvieno subjektyvus, bet bent jau man asmeniškai ši masė pasirodė skanesnė už anksčiau bandytą. Ši tokia labiau šokoladinė, švelnesnio skonio, o anoji ankstesnioji – labai cukrinė ir […]
Susizavejau tavo kuriamais stebuklais ir susigundziau pati kazka panasaus padaryt 🙂 tikiuosi pavyks. Zadu torta kepti artejancioms sventems ir bandyti ji papuosti rozytemis, tik noriu issiaiskinti ar tos rozytes laikomos kambario temperaturoje neistyzta? Ar gali buti laikomos net kelias dienas? Nes mat torta zadu gabenti savo artimiesiems i kita LT gala, tai idomu ar atlaikys kelione 😀
Blacky, smagu įkvėpti, džiaugiuosi 😉
Bet dėl rožių – jokiu būdu neatlaikys šios rožytės tokios kelionės! Jos yra labai minkštutės, labai lengvai formuojamos – lygiai taip pat lengvai ir nelaikančios tobulos formos šiltame ore ilgą laiką. Garantiją duočiau pusdieniui, bet jokiu būdu ne kelioms dienom.. Čia jau tavo atveju reikėtų daryti cukrines gėlytes, bet apie jas, deja, aš nieko negaliu papasakoti – nemėginau 🙂
Hm.. Na dekui 🙂 Bandysim kept ir dekoruot kaip litaip 😉
Bandziau siandien pagaminti sokoladines rozes, taciau sunkiai sekesi. Mase nebuvo minksta, truputi kietoka. Is pradziu roze klijavosi lyg ir normaliai, taciau greitai pradejo trukineti. O jus is karto pasidarote kelis rutuliukius klijavimui? Ar viena rutuliuka, traukiat is saldytuvo mases dar viena…? Ir kur tuo metu laikote pacia roze? Kambario temperaturoj? As kai lipdziau, mase laikiau kambario temperaturoje. Sakau, gal sukietejo… nebesuprantu
Ernesta, jei masė per kieta gavos, vadinas, medaus čiut čiut per mažai. Mano atrastas tobulas variantas – 100 g. šokolado + 30 g. medaus 🙂
Ir štai kaip rožytes darau aš. Masę palaikiusi šaldytuve, ją visą išsitraukiu ant stalo, kočioju gnybdama po gabaliuką ir išspaudžiu rutuliukus, kuriuos iš karto dedu į šaldytuvą. Išspaudusi rutuliukus, reikalingus rožytei, imu juos po vieną iš šaldytuvo ir klijuoju rožytę (na, dažniausiai šitas etapas pas mane būna tiesiog stovint prieš atidarytą šaldytuvą :D). Suformuotą gėlytę dedu į kiaušinių padėkliukus, išklotus maistine plėvele (į kiaušinio vietą) ir kišu atgal šaldytuvan. Kočioju tuomet kitus lapiukus ir kartojasi viskas iš naujo.
Rožes laikau šaldytuve visą laiką, išskyrus torto stovėjimą ant stalo – paprastai tai būna kelios valandos 😉
Aciu labai uz issamia konsultacija. Kita karta bandysiu, kaip darai tu prie saldytuvo stovet :DD Bet man kazkaip neina iskocioti mases labai plonai, storas lakstas gaunasi ir mazai roziu iseina 🙂 Gal kita karta pavyks geriau.
Ernesta, o gal tu netyčia kočioji paprastai? Nes tam, kad lengvai ir plonai išsikočiotų, reikia kočioti tarp dviejų maistinės plėvelės lakštų 😉
lLabas, mergaites!!! Koki mes cia bizniuka susuktumem! 5 metai gyvenu Airijoj. Cia visko yra, ir maistiniu dazu, ir cukrines mases, ir marcipanines mases, riebios grietineles gal desimt rusiu, visokiausiu apibarstymu, irankiu, knygu ir t.t. Bandziau as viena kepti tortus uzsakymams, bet poto jau dviraciu i darba nenumindavau nuo nuovargio. Labai svajoju ateiti turet savo kepykla, tik reikia sutikt protinga, pasiturinti vyra, nes turiu 2 vaikus ir neturiu pradinio kapitalo. Bet visos mano svajones issipildo. Issipildys ir si! Mergaites, cia 4-5 aukstu vestuvinis tortas kainuoja 1000 euru! Padengtas cukrine mase, keli neskoningi papuosimai, tik kietas biskvitas viduje, kad auksteliai nenuvirstu. Fu…Atradusi Jus, zinosiu, kur ieskoti partneriu! Linkiu Jums visoms daug meiles!!!!!
Inesa, sveika sveika 🙂 Koks entuziastingas komentaras 😀
Aš irgi apie Airiją tokių istorijų esu girdėjus, tačiau vis tikėtis nesinorėjo – tiek pinigų už tortą??? – bet bet bet, pasirodo, štai ir įrodymas į saulėtą virtuvę užklydo! 🙂 Tikrai labai gražios ir labai smagios (man, kaip mylinčiai tortus ir jų gamybą…) tavo svajonės 🙂 Ir linkiu, kad būtinai būtinai išsipildytų – o juk kaip sakai, taip tikrai ir bus! 🙂
Ir ačiū labai už linkėjimus 🙂 Prašom užsukti dažniau 😉
Sveika, Astute, negaliu patiketi, jau ir vel menesis praejo! Pavasaris saltas, kai nuvargstu, tai tiesiai i lova. Vienu zodziu, ariu. Ir vis per ta krize. Bet, kai taip isnaudoja, tai man svoris neauga – didziausia palaima. Tu, Mieloji, esi tokia grazute, jaunute ir kantrybes turi visas marias! Atleisk, kad taip rasau, bet taip nuostabu, kad musu lietuvaites esate nepaprastai F A N T A S T I S K O S! Labai labai labai labai labai Jusu visu pasiilgau!
Ech, Inesa, o kam dabar lengva, ar ne? 😀 Smagu bent tai, kad tu randi ir pliusų visame tame, kad ir tą svorį neaugantį. Oi, man tai jis ir laisvalaikiu, ir darbalaikiu, ir visada sėkmingai auga, jei tik pamirštu, kad negalima kirst visko ir eilės 🙂
Ir labai tau ačiū už tokius pagyrimus, net susikuklinau, išraudau… 🙂 Visos lietuvaitės, dabar skaitydamos tavo žodžius, šypsos lig ausų 🙂
Labas, Brangioji Astute, pribegau prie kompiuterio, labai noriu Juodaji Miska iskepti, butinai isbandysiu Tavo recepta, esu uztikrinta, man pavyks, nes Tu tokia puiki tortu kepeja, ir Tu tiek kantrybes turi visiems mums paaiskinti, pagirti, del nesekmiu paguosti. As turiu padaryti 2 didelius tortus, gabaliukais juos musu darbuotoju valgykloj parduosiu, musu bendradarbe turejo skaudzia operacija, o dabar kaunasi su chemoterapija, tai mes sugalvojom pinigeliu jai truputuka surinkti, o, kad zmones mieliau aukotu, tai pasaldinsim ju buti, butinai parasysiu, kaip mums pavyks. Linkiu Jum, visom mergaitem, paciu nuostabiausiu vasaros dienu… ir karstu naktu. Bukite laimingos!!!
Inesa, džiaugiuosi, kad išsirinkai šitą tortuką – tikiuosi, kad ir tu, ir visi skanaujantys darbuotojai liks labai patenkinti! :)) Beje, labai gražios jūsų pastangos ir kilni iniciatyva – linkiu kuo didžiausios sėkmės! 🙂
Kas dar apie šį tortuką – jis vienas iš minkštesnių, todėl labai ilgai jo šiltoje patalpoje gal geriau nelaikyti, ant saulės, pavyzdžiui – juk vasara visgi, saulutė dabar lepina – tačiau aš tikiuosi, kad viskas pavyks šauniai 🙂
Dar kartelį didžiulės sėkmės! 🙂
Sveiki! Sveiki! Nenustebsit, jei pasakysiu, kad nespejau Juodojo Misko net paragauti ir dar gavau pora uzsakymu, kuriuos jau spejau ispildyti net nezinodama ka parduodu! Mano praktikoj dar to nebuvo! Dabar prizadejau saviskiams iskepti ir namie palikti, bet yra ziauriausia rizika, kad poto pati, na, kokia puse torto suvalgysiu! Kazin ar yra pasaulyje kepeju, kurie nemegtu saldumynu??? Vargu…
Inesa, oho! Koks pasisekimas – kaip džiaugiuosi! :))) Vadinasi, tortas tikrai labai vykęs buvo, taigi, reiškia, kepėja labai labai gera ;)) O dėl tų saldumynų, tai žinai – pagalvojim, kas didesnė nuodėmė – šiek tiek padauginti ragaujant (chi chi) ar išvis neparagauti tikrai skanaus kepinio? Taigi, pirmyn! Gal namiškiai taip pat pripuls taip aktyviai, kad tau pusės torto tiesiog neleis suvalgyti vienai 😛 :))
O, Brangi Mano Mergaite! Namiskiai mano, kad esu manijake!!! As stengiuosi neimti uzsakymu, nes vistik uzima daug laiko ir reikia nemazai papildomu jegu, o as jau ne pirmos jaunystes che che… Viskas, sakau, nekepsiu daugiau, bet jei kas nors papraso…Vienu zodziu, dukra mano, kad tai anaiptol joks privalumas tureti mama, kepancia tortus. Argumentas toks: kiek gi galima tuos tortus valgyti? Karta puosiu torta ir bambu, kad tai paskutinis kartas, ir girdziu, kaip dukra snabzdasi kazka su sunum, klausiu, kas yra, o jie sako, kad jie noretu lazintis, bet negali, nes abu zino, kad kepsiu vel ir vel… Atleisk, as cia uzemiau Tavo brangu laika… Dar vienas sakinukas, mano dukra grizta i Kauna atostogu, o as tiesiog likau skolinga, tad norejau paklausti, gal reiketu ko nors, ko yra sunkiau isigyti Lietuvoj (:pvz.kondit.dazu ar irankiu). Geros Jums dienos!!! Begu i darbuka…
Inesa, prajuokinai :))) Tiksliau, tavo vaikai – o juk vaikų lūpomis tiesa kalba, ką? :))) Toks jau dalykas tikriausiai tie tortai ir ta konditerija – daugiau ar mažiau narkotikas 🙂 Man irgi būna, kad darydama tortą, jau pabambu, jog ne ne ne, kitą kartą kepsiu geriau pyragą… ypač, kai koks šonas nori nugriūt neaišku kodėl, ar biskvitas sutrupa be jokios priežasties :)) O atėjus kitai šventei – šast, ir vėl vartai tinklaraščius, knygas, žurnalus, ieškodama to vienintelio, kuriuo nustebinsi visus šįkart 🙂 Užburtas ratas, va šitaip :)) O tu, kaip supratau, dar ir užsakymams tortukus kepi? Va čia tai stiprybės reikia! Aš užsakymų teturėjau keletą (šniurkšt :))) ), bet prieš kiekvieną tooooks adrenalinas sukyla 😀 Bet – kita medalio pusė – taip smagu džiuginti žmones ir pasaldinti jų dieną, ar ne? :))
Ir galiausiai – labai ačiū už pasiūlymą 🙂 Bet… kadangi, kaip jau minėjau, dabar tortus kepu tik giminės rate, kažkaip užtenka tų paprastučių įrankių, ir dažų turiu… Aišku, galėčiau pasiduot pagundai ir imt vardint visą katalogą, bet protas ragina nedurniuot 😀 Bet vis tiek laaaabai ačiū už rūpestį ir už tokį pasiūlymą – ačiū ačiū ačiū :))
Na, ir dar paskutinis štrichas. Jokių laiko trukdymų, tikrai ne. Malonu sulaukti atsiliepimų ar šiaip pasisakymų, jie tikrai visada pas mane laukiami :))
Oi. Va ir visą romaną prirašiau :))
Didelis nuosirdziausias LABUKAS! Sedziu dabar, kaip zombis koks, bet taip malonu, Astut, Tavo laiska skaityti!!! Aciu didziausias, paglostai man sirdi! Nesiplesiu siandien, bet turesiu laisvu dienu net kelias kita savaite, galva bus pailsejusi, mielai mielai mielai parasysiu. Linkiu labai Jums visoms linksmo ir nuotaikingo savaitgalio. Vasara, vasara – kaip dainuoja „Hiperbole”…
Ačiū už linkėjimus Inesa 🙂 Tikiuosi, ir tavo savaitgalis buvo puikus. Ir, žinoma, puikios savaitės pradžios! :))
sveikos mergaitės 🙂 norėjau pasidomėti dėl šokoladinių rožių, man tos rožės labai „susiašaroja”, t.y. stovint šaldytuve ant rožių bei lapelių atsiranda lašiukai vandens, man asmeniškai tai nelabai patinka, gal kuri ką patartų?
euphoria, labai norėčiau tau padėti. Tiesa, norėčiau į šitą klausimą atsakyti ir sau, nes paskutiniu metu kartais ir mane toks nelabai malonus dalykas ištiko, tačiau deja, dar neatradau, nuo ko tai priklauso ir kaip išvengti.. 🙁 Galima save nebent paguosti, kad atrodo, kaip rasos lašeliai.. :))
Sveiki, darsyk!
Kuo toliau, tuo dažniau užsuku į jūsų tinklapį, jei ne idėjų semtis, tai bent į paveiksliukus pasižiūrėti, be galo gražu!
Na,o aš ketinau mamos gimtadieniui daryti Snickers tortą, bet kažkaip vis tik nusprendžiau padaryti šį, ir tikrai nesigailiu, nors dar neragautas, bet tiesiog puikiai išėjo!
O taip pat dariau ir Varškės tortą su braškėmis ir bananais, tai ten susidūriau su biskvito problema.. kažkodėl jis man visiškai neiškilo ir gavosi toks pusiau omletas, ir prie kepimo popieriaus baisingai prilipo.. žodžiu, fiasko. Gal kažką ne taip padariau?
Rima, labai smagu, kad į saulėtą virtuvę norisi sugrįžti 🙂 Tai didžiulis komplimentas 🙂
Taip pat džiaugiuosi, kad „Juodasis miškas” nenuvylė 🙂 O dėl varškės torto su braškėmis ir bananais – neįsivaizduoju. Man puikiai iškilo, o ir dar kartą receptą permečiau – na, jei viską darei pagal jį, tikrai turėtų gautis – nuo iki standumo išplaktų kiaušinio baltymų. Na, bet būna dienų lyg tyčia… Tikiuosi, kitas kartas bus sėkmingesnis – labai to linkiu! 🙂
Labukas. Labai sudomino jūsų tortukas. Kiek supratau recepte produktu kiekis nurodytas vienam biskvitui, o kremą tada irgi reikia dvigubinti?
Živile, taip, biskvitui reikia kiekius dvigubinti, o kremui ne – jau čia visas reikiamas kremo kiekis.
O jau skanus! 😀
Vietoj vyšnių dėjau trešnes apvirtas (vandeniuke, cukriuke ir brendžiuke) ir palaikytas tam „sirupe”, po to kiek praskiedus sirupėlį juo sulaisčiau biskvitą. Tiesa, į grietinėlę dėjau tik porą šaukštų cukraus pudros – 250g cukraus pudros 450g grietinėlės perdaug pasirodė. Puošiau biskvito trupiniais ir grietinėle.
Patiko, giminiškiai mėgavosi čepsėdami, trupinėlius iš lėkštelių gnaibydami 😀
Jūrate, trupinėlių surinkimas iš lėkštelės – tikrai puikus nebylus komplimentas 🙂 Džiaugiuosi, kad tortukas patiko 😉
O as norejau paklausti del tos cukrines dengimo mases…nezinau, ar ji kazkuo panasi i dengima marcipanu sluoksniu, bet…o kaip ja taip graziai apsidengia torto sonai? Juk uzdejus blyna ant torto virsaus, krastai apkrenta kaip staltiese ant stalo, t.y. su tokiom klostem. Kaip jas panaikinti? Ar ta mase kaip gumine ir traukiasi?
Sita torta jau seniai ruosiausi isbandyti ir va kaip tik ant savo gimtadienio ir teks ta laime 🙂
Ugne, apkrenta, žinoki, tie kraštai, tikrai apkrenta. Nežinau, kaip čia kuo aiškiau žodžiais paaiškint šitą procesą, bet pabandysiu: užmetusi masę ant torto viršaus, pirmiausia išlygink patį torto viršų, stropiai išglostyk iki pat torto kraštelių. Tada labai pamažu, tolygiai aplink visą tortą, spausk ir glostyk masę prie torto kraštų. Kuo žemiau – tuo reikia labiau pratampyti masę, kad ji gražiai apsilygintų. Tada, kai visas tortas apdengtas lygiai ir nėra jokių klosčių – bus likę apačioje tokie kaip masės likučiai, „skvernai”. Juos reikia nupjauti, paliejant po centrimetrą rezervo, o tą centimetrą gražiai pakišti po torto apačia.
Bet aš vis tiek visada sakiau ir sakysiu, kad paprastas papuošimas trupinukais ar šokoladu yra daug skanesnis nei visos tos masės 🙂
Skanaus torčiuko! 🙂
Sveiki!
Norejau paklausti,ar cia yra ta vadinama MMG apdengimo mase? niekur nerandu,kas yra toji mmg 😀
Shaki, tai nėra vadinama MMG 🙂 Kiek žinau, MMG yra vadinama tortų dengimo masė su gliukoze ir viskas yra tiksliai aprašyta čia: http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=378104&view=findpost&p=37808109 Sėkmės! 🙂
[…] 8/10. Kakaviniai biskvitai, grietinėlė ir vyšnios – “Juodojo miško” klasika, kuri, matyt, lengvai atrastų kelią į daugelio žmonių širdis. Tai tikrai puikus […]
[…] pabarstyti kokoso drožlėmis ir papuošti šokoladine rože, kaip ją padaryti, galima rasti čia. SKANAUS! Pasidalinkite:EmailPrintPatinka:LikeBūkite pirmi kuriem tai patinka […]
Ką tik šį tortą įdėjau į šaldytuvą.Labai tikiuosi, kad skonis nenuvils.Kadangi kažkada bandžiau daryti uždangalą tortui ir jis man absoliučiai nepavyko, šį kartą nusipirkau jį iš parduotuvės.Bet uždėti gražiai jo man nepavyko :).Sudėtingiausia man šio torto gamyboje – torto uždengimas.
Aušra, bet juk tortas sėkmingai gali būti ir be uždengimo? Man, jei sąžiningai, dažniausiai uždengimo masės net nėra skanios, todėl paprastai visada renkuosi kitokius ir skanesnius tortų puošimo būdus (trupiniais, šokoladu, vaisiais ir t.t.) 🙂
Asta, mačiau, kad trumpam pabegi nuo mūsų…labai liūdžiu dėl to…kur aš dabar įkvėpimo semsiuos? ech…bet Jums kuo didžiausios sėkmės…žinau, ką reiškia palikti savus namus (dar trys metai nepraėjo kaip aš su visa šeima palikau gimtinę…). Bet dabar nelaikas liūdėti- juk artėja gražiausios metų šventės 🙂 Šį juodąjį mišką esu kepus, ragavus, viskas tiesiog super, bet- kodėl man šokolado sluoksnis kietas gavosi? Neįmanoma buvo įpjauti. Gal turit minčių kas? Prašau padėkit!!!!!
Ilona, man irgi šokolado sluoksnis buvo kietokas, bet įpjaunamas. Jei norisi minkštesnio, įpilkit į tirpinamą šokoladą kiek daugiau pieno 🙂 Arba rinkitės šokoladą su mažesniu kakavos procentu.
Taip, sis tortas tai laaaabai skanus :))) o norejau pasiteirauti del roziu, kazka ne taip darau, mase man buna arba per minksta ir neina su ja nieko daryti, arba sukieteja kaip reikiant ir gali su ja langa isdauzt.. Kiek laiko turi atvesti ta mase? 🙂 ar dedant i saldytuva i maistine plevele idet reikia ar kaip? 🙂 nezinau kas, bet kazkas ne taip pas mane 🙂
Aurelija, viskas priklauso nuo medaus ir šokolado santykio, o taip pat – nuo medaus ir šokolado rūšies bei kokybės. Reikia atrasti tas tobulas proporcijas, kurias naudojant masė yra tinkamo kietumo. Be to, tokios rožės visada labai greitai tirpsta rankose, todėl šiltuoju sezonu su jomis dirbti gali būti nelengva. Aš jas dariau jau labai labai seniai, o kai darydavau vasarą, tai atsidarydavau šaldytuvą ir viską darydavau jame 😀
Laba diena, planuoju gaminti Raffaello tortą ir papuošti rožytėmis. Klausimėlis: iš 100 g šokolado ir 30 g medaus išeina viena tokio dydžio kaip ant „Juodojo miško” rožytė? 🙂
Oi, ne, iš tokio kiekio išeina tikrai daugiau rožyčių, kiek prisimenu – apie septynios 🙂 Priklauso, žinoma, nuo to, kiek daug žiedlapių turės Jūsų rožytės ir kaip plonai iškočiosite juos (kuo ploniau – tuo gražiau; bet tuo pačiu sudėtingiau). Sėkmės! 🙂
Na va, su rožytėmis teko žaisti gana ilgai, bet buvo smagu, ypač kai pradedėjau matyti rezultatą 🙂 Iš pradžių rožyčių tešla buvo minkštoka ir nesikočiojo, maniau nebeišeis. Tada pamėginau įmesti į šaldiklį trumpam, tešla tapo kietesnė ir galima buvo normaliai iškočioti 🙂 Tiesa, rožytes prieš dedant ant torto, taip pat pašaldžiau šaldiklyje, tad puikiai atlaikė visą vakarą. 🙂 Iš viso išėjo 5 rožės ir keletas lapelių, bet kočiojant ploniau, tikrai būtų išėję daugiau 🙂
Labai džiaugiuosi, kad nors ir su nuotykiais, tačiau viskas pavyko puikiai! 🙂 Beje, aš visada šias rožytes darydavau tik šaltuoju metų laiku vėsiose patalpose, nes kitais jos tikrai labai greitai nuo rankų šilumos leipsta 😀
Ar galima vietoj margarino naudoti sviesta?ir ar tas pats kiekis?
Taip.