Tortas „Raudonasis aksomas” (Red Velvet Cake)

Šiais laikais labai madinga gyventi sveikai, ekologiškai ir draugiškai aplinkai. Virtuvė – ne išimtis. Ekologiški produktai, jokių E, tik natūralios maistingosios medžiagos, tik su vitaminais, tik savo sode išauginti produktai, ir taip toliau, ir panašiai – visa tai užkariavo parduotuvių lentynas, televizijos reklamas, namų šeimininkių galvas ir mūsų virtuvių lentynas bei spinteles. Ir kad ir kaip aš būčiau UŽ šitą sveikuolišką “judėjimą”, vis tik esu tik paprastas žmogus. Mirtingas ir su trūkumais.

Nors ir nenorėčiau būti apmėtyta nei kiaušiniais, nei pomidorais, tokia jau ta tiesa – kartais naudoju sultinį iš kubelių, o kartais pietums užsipilu puodelį greitai paruošiamos makaronų sriubos. Kartais vakarienei verdam pirktinius koldūnus, o per Kalėdas meduolius dažau ne burokėlių sultimis, o pirktiniais dažais. Neapžiūrinėju kiekvieno produkto etiketės, ieškodama baisiųjų E (ir taip žinau, kad dažniausiai rasiu), o ir duoną – nors turiu ir rankas, ir orkaitę, ir net duonkepę – dažniausiai beveik visada perku iš parduotuvės.

Todėl kai susiviliojau – o viliaujausi jau be galo ilgai – išsikepti “Red Velvet Cake”, nebandžiau savęs atkalbinėti. Žinau, chemija. Žinau, raudona – nevalgoma. Nežiūrėjau, kiek ant dažų pakelio surašyta nuodingų priedų – mažiau galvą skaudės ir skaniau suvalgysiu. Nemanau, kad iškepti ir suvalgyti raudoną pyragą yra labai blogai. Manau, kad viskas, kas su saiku, yra net labai gerai. Net jeigu tai nėra sveika ar ekologiška. Todėl va ėmiau ir išsikepiau šitą raudonojo aksomo pyragą (ar greičiau tortą!), nors ir girdėjau šen bei ten nepritariančių šnabždesių.

Tiesa, raudonojo aksomo tortas vos vos nevirto mėlynojo aksomo tortu – va čia tai išvis vaizdas iš kojų verčiantis būtų, ką? O buvo taip, kad jau pradėjus plakti tešlą ir atėjus dažų eilei, apsižiūrėjau, kad tų raudonų dažų, kuriuos buvau tikra, kad turiu, lyg ir nebeturiu. Bet turiu mėlynų – skaisčiai mėlynų kaip pavasario dangus, labai labai gražių. Jau svarsčiau tą variantą, tikrai svarsčiau… bet ėmiau ir radau už tūkstančio ir vieno indelio šio bei to užkritusius raudonuosius. Ir viskas pavyko pagal planą. Raudonai. Nuotaikingai, smagiai ir skaniai.

Skonis: 9/10. Paprastai tradicinis amerikietiškas Red Velvet Cake yra gaminamas su visiškai kitokiu pertepimu – iš kreminio sūrio, sviesto ir daug cukraus pudros. O bet tačiau kadangi jau kepdama morkų tortą patyriau, koks yra puikus jo kremas (ir puikus pakeitimas pirmam minėtam), taigi pritaikiau ir šiam tortui. Taigi, kremas buvo vertas apvalaus dešimtuko. O biskvitas… biskvitas iškilo puikiai, buvo labai gardžiai drėgnas, ne per saldus ir labai maloniai minkštas. Vienintelis jo išskirtinumas – spalva, bet jei ne ji, sakytum, įprastas labai puikus biskvitas. Vienas iš tokių, kuriam net sulaistymų nereikia, jis ir taip tirpsta burnoje. Tik gal dėl dažų (nors, rodos, beskoniai), o gal dėl kažko kito, vos vos švelniai jautėsi toks keistas poskonis… Nepasakytum, kad neskanus, bet toks truputį keistas, neįprastas. Kai tortas su kremu – valgai pasičepsėdamas, bet vienas be nieko biskvitas praranda pusę savo skonio žavesio – todėl ir devintukas. Vis tik kaip tortas, šis Red Velvet Cake manęs nenuvylė – džiaugiuosi, kad pagaliau prisiruošiau, ir jei reikėtų, pakartočiau dar kartą.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Blissfully Delicious

Tortas

Atsispausdinti

Porcijos: 20 Paruošimo laikas: 1 val. 30 min.

INGREDIENTAI

Biskvitui:
2 1/2 puodelio (350 g) miltų
1 1/2 puodelio (300 g) cukraus
1 arb.š. sodos
1 valg.š. kakavos
1 arb.š. druskos
2 kiaušiniai
1 1/2 puodelio (300 g) aliejaus
1 puodelis (270 g) raugintų pasukų arba kefyro
2 valg.š. raudonų maistinių dažų (naudojau sausus miltelius)
1 arb.š. vanilės ekstrakto
1 arb.š. baltojo vyno acto

Kremui:
500 g varškės, pertrintos
100 g cukraus pudros
1 valg.š. vanilės ekstrakto
400 g grietinėlės, plakamosios (36 % rieb.)
citrinos sulčių pagal skonį

GAMINIMO EIGA

1. Dubenyje sumaišykite sijotus miltus, cukrų, sodą, kakavą ir druską.
2. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu iki vientisos masės suplakite kiaušinius, aliejų, pasukas (arba kefyrą), maistinius dažus, vanilės ekstraktą ir baltojo vyno actą.
3. Suberkite į plakinį miltų mišinį ir viską gerai išplakite iki vientisos masės.
4. Paruoštą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą 22 cm skersmens kepimo indą.
5. Kepkite iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes, kol biskvitas gražiai iškils ir sutvirtės. Patikrinkite, ar iškepęs, mediniu pagaliuku – įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.
6. Atvėsinkite biskvitą. Atvėsus, perpjaukite išilgai į tris lygias dalis – atskirus torto biskvitus.
7. Paruoškite torto kremą. varškę sumaišykite su cukraus pudra ir vanilės ekstraktu. Gerai pertrinkite iki vientisos masės, kol visiškai neliks gumuliukų.
8. Atskirame inde išplakite grietinėlę iki standžių putų.
9. Išplaktą grietinėlę atsargiai įmaišykite į varškės masę.
10. Pagal skonį pagardinkite kremą citrinos sultimis (ar citrinos rūgštele), išmaišykite.
11. Surinkite tortą: ant lėkštės dėkite vieną biskvitą. Jį aptepkite trečdaliu varškės kremo.
12. Ant kremo dėkite antrą biskvitą, šiek tiek paspausti. Aptepkite antru trečdaliu varškės kremo.
13. Uždėkite trečią biskvitą, paspauskite ir aptepkite likusiu kremu.
14. Viršų apibarstykite biskvito likučiais*.
15. Kelioms valandoms dėkite į šaldytuvą ar palaikykite per naktį. Skanaus!

* paprastai biskvitas visada kepdamas iškyla ir iškepa su „kuprele”. Tą „kuprelę” visuomet nupjaunu ir atidedu papuošimams ar tiesiog užkandžiui su arbata. Likusią biskvito dalį (be nupjautosios dalies) pjaustau į tiek biskvitų lakštų, kiek reikia.