Tour du Mont Blanc | Aplink Monblaną per 10 dienų | 1 diena

2023 m. liepos 20 d., ketvirtadienis

Les Houches > Refuge de la Balme | 31 km

„Bonjour!“, – nesuskaičiuočiau, kiek kartų šiandien šypsojausi, prasilenkdama su kitais žygeiviais TMB kelyje.

Kai užsukom į parduotuvę Les Contamines, pardavėja paklausė, ar mokam prancūziškai? Deja. Nieko tokio, atsakė. „Thank you. Merci“, – nusišypsojo. „Merci“, jau šypsojausi ir aš pardavėjui gretimoje kepyklėlėje, dėkodama už dvi fantastiško skanumo bandeles su obuoliais. Dėl jų buvo verta trumpam išsukti iš pagrindinio mūsų kelio ir palypėti į dar vieną kalną.

„Bonjour“ ir „Merci“. Tiek pakanka, kad būtum draugiškas, mielas ir mandagus. Tad ir sveikinomės visą dieną, kairėn ir dešinėn. Taip prabėgo devynios žygio valandos. Keista, bet visai greitai!

Žygiuoti pradėjom anksti. Laikrodis rodė 5:43 val., kai palikę automobilį nemokamoje TMB žygeiviams skirtoje stovėjimo aikštelėje prie Prarion keltuvo, leidomės į savo ilgą kelią. Dar tik sklaidėsi ryto tamsa, pamažu švito. Prisiekiu, tą akimirką viskas atrodė truputį nerealistiška. Tvirtai įsikibau į savo žygio lazdas; atrodė, kad tik nuo jų priklauso, kaip stipriai stoviu ant žemės. Ar tikrai mes išeinam ir grįšim už kone dviejų savaičių?

Žygio lazdos paruoštos, nuotaikos pradiniame žygio taške – labai optimistiškos.

Maršrutas prasidėjo laiptais, o tuomet – plačiais takais pro Les Houches gyventojų kiemus.

Pirmąją įkalnę spėjome įveikti iki pakylant saulei.

Konkrečią žygio pradžios vietą susiradom dar vakar vakare, kad šįryt nereiktų blaškytis. Toji vieta – pagrindinėje Les Houches gatvėje, ten, kur kertasi Rue de Bellevue ir Chem. du Fouilly, šalia „Chalet Alpine Retreat“. Geltonos nuorodos neleis pražiopsoti maršruto, žymimo TMB, ir daug medinių laiptelių, vedančių viršun.

Pirmą žygio atkarpą – aukštyn nuo Le Fouilly (1010 m) link Col de Voza (1653 m) įveikėm, kol saulė dar slėpėsi už kalnų. Skaičiau, kad dalis žygeivių šią atkarpą renkasi pakilti keltuvu, taip norėdami pataupyti jėgas tolimesniam žygiui ir įkalnėms, į kurias keltuvai jau nebekels. Vis tik mes tokio varianto net nesvarstėm – jei jau nusprendėm leistis į tokį nuotykį, tai savom kojom nuo pirmo iki paskutinio žingsnio. Net jei tai reiškė, kad gana suplukę būsim jau po pirmų dviejų valandų. Žvilgtelėjom atgal – Les Houches miestelis buvo likęs žemai apačioje ir jau skendėjo ryto saulės spinduliuose.

Les Houches miestelis liko toli, žemai apačioje.

Kylanti saulė gamtą nudažo pasakiškai gražiomis spalvomis.

Tolesnė atkarpa nuo Col de Voza iki pat Les Contamines (1167 m) buvo ramesnė, su švelnesniais pakilimais ir daugiau nuolydžių. Kažkur pakeliui papusryčiavom (kas galėjo žinoti, kad kuprinėse visą kelią nešėm tiesiog sultis, o ne tirštą vaisių tyrę…), o pusryčiaudami susipažinom su malonia pora iš Kalifornijos, Dajana ir Pytu. Draugystės kelyje mezgasi labai paprastai – tereikia panorėti ir užkalbinti.

Sulčių pusryčiams pasirodė mažoka, tad pasiekę Les Contamines, užsukom į miestelio centrą. Jis visai didelis, čia yra parduotuvių ir turbūt visko, ko galėtų prireikti žygyje. Mums netrūko nieko, bet norėjosi buteliuko ledinės kolos ir po bandelę su obuoliais. Et, ką jau moka prancūzai, tai kepti bandeles. Jau kur kas vėliau, vakare, pasijautėm žioploki, kad nepasirūpinom dar dviem rytojaus pusryčiams.

Bandelė su obuoliais buvo pati skaniausia visoje kelionėje valgyta bandelė! Gal dėl to, kad valgėm ją nužygiavę 22 km?

Netoli nuo Les Contamines esantis Le Pontet kempingas – populiari pirmos žygio dienos pabaigos stotelė. Jį pasiekus, jau buvome nuėję apie 22 km, bet kojos dar nešė, o ir diena buvo tik įpusėjusi, tad nusprendėme laikytis savo pirminio, dar namuose sukurpto, plano – pasiekti laukinę stovyklavietę (wild camping) prie Refuge de la Balme (1706 m). Geroji pusė – žinojom, kad ten bus labai gražu. Sunkioji dalis – teko įkopti į dar vieną labai nemenką įkalnę, kas saulei plieskiant ir dienai persiritus į antrą pusę tikrai buvo šioks toks iššūkis.

Čia gera vieta paminėti tai, kad tokiame žygyje būtinai reikėtų rasti vietos elektrolitams – gausiai prakaituojant, jie padeda atstatyti mineralines druskas, padeda palaikyti stabilų širdies ritmą, sumažina mėšlungio tikimybę ir pasižymi dar daug gerų dalykų. Daugelis elektrolitų tirpinami vandenyje, bet mums pasirodė, kad kapsulės yra daug patogesnis būdas juos vartoti, tad išsirinkome šiuos.

Taigi, suvalgę po bandelę ir pajudėję nuo Les Contamines, pakeliui aplankę Notre Dame de la Gorge koplyčią, po pirmos itin stačios atkarpos – tik 310 m pakilimas, bet koookio statumo! – prisėdom Refuge Nant-Borrant (1460 m) pietų. Sotus sumuštinis su vietiniu kumpiu ir sūriu, didžiulė ledų porcija ir du buteliukai sidro mums kainavo 25 eurus. Atsiskaitymas, kaip ir dažniausiai kalnuose, tik grynaisiais, pasirūpinkite jų turėti piniginėje.

Prie Notre Dame de la Gorge koplyčios stabtelėjome kelioms minutėms poilsio.

Ryškiomis gėlėmis žydintis Refuge Nant-Borrant.

Vaizdas iš Refuge Nant-Borrant kiemo.

Kad jau esam Prancūzijoje, turėjom paragauti jų vietinio sidro. Vaizdas kaip alaus, skonis labiau kaip obuolių sulčių.

Dar viena stati įkalnė, dar 247 m aukštyn, – ir pasiekėm savo stovyklavietę šalia Refuge de la Balme. Vadinti ją laukine būtų ne visai teisinga – aptvertoje kempingui skirtoje teritorijoje glaudėsi daug palapinių, netoliese buvo kempingui skirtas tualetas, kriauklė, vanduo. Dušu galima pasinaudoti šalia esančiame Refuge de la Balme, tik kaina – 7 eur asmeniui. Gūžtelėję pečiais nusprendėm, kad pasinaudosim vandeniu šalia stovyklavietės, o tuos keturiolika eurų išleisim… skanesniems dalykams.

Kiek vėliau, kai jau pasistatėm palapinę, nusispyrėm žygio batus ir susiruošėm praustis, su nuostaba stebėjau, kaip trys vaikinukai, draugai, turškiasi po šaltinio vandeniu. Vanduo pro kranelį nenutrūkstama srovele tekėjo į didžiulį išskobtą rastą – lyg į vonią. Vaikinukai, į tą „vonią“ įsilipę iki kelių, prausėsi, juokėsi, buvo tokie atsipalaidavę. Laukiau savo eilės ir truputį pavydėjau to ore sklandančio lengvumo. Kažin, kiek daug ir ilgai reikia žygiuoti, kol vėjas va šitaip išpučia iš žmogaus visą susikaustymą ir visus „ką žmonės pagalvos“?

Vakarienei ant turistinės viryklės išsivirėm po dubenėlį makaronų sriubos – taip, taip, po bomžpakį. Tiek ir trūko iki pilnos laimės, kad pilnais pilvais nueitume miegot.

Netoliese skimbčiojo ant karvių kaklų parišti varpeliai, kažkur tolėliau šniokštė krioklys. Lyg lopšinė po ilgos dienos, saulei slepiantis už kalnų viršūnių.

Žadintuvas rytoj skambės lygiai šeštą – sulig prasisklaidžiusia nakties tamsa.

Labanakt.

Paskutinė atkarpa link Refuge de la Balme.

Platų kelią netruko pakeisti siauri takeliai.

Refuge de la Balme

Palapinę pasistatėme netoli Refuge de la Balme, vaizdai aplink – verti kiekvieno kilometro!

Tas didelis, didelis malonumas po ilgos dienos iš žygio batų perlipt į šlepetes.

Vaizdas iš stovyklavietės – tuo takeliu mes čia atėjom.

Tour du Mont Blanc žemėlapis (pagal Kife Edge Outdoor Guidebooks knygą)

D I E N O S   S U V E S T I N Ė

Maršrutas: Les Houches (Le Fouilly) > Les Contamines > Refuge Nant-Borrant > Refuge de la Balme

Maršrutas pagal The Great Treks of the Alps / Tour du Mont Blanc turisto vadovą: 1a, 1b, 2a, 2b.

• Atstumas: 31 km
• Laikas: 9 val.
• Įkalnė (iš viso): 1560 m
• Nuokalnė (iš viso): 864 m

Dienos išlaidos – 30,1 eur

• Coca-Cola parduotuvėje Les Contamines – 1,90 eur
• Dvi bandelės su obuoliais kepyklėlėje Les Contamines – 2,20 eur
• Lengvi pietūs Refuge Nant-Borrant – 25 eur

Tour du Mont Blanc (TMB) – vienas populiariausių ir gražiausių pėsčiųjų žygių Europoje. Maršrutas eina ratu aplink Monblano kalną ir tęsiasi 174 kilometrus. Keliaujant Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos Alpėmis, yra pakylama apie 10 km į viršų ir tiek pat nusileidžiama žemyn, o tai reiškia – vis aukštyn į kalnus ir žemyn nuo jų, ir taip kasdien. Paprastai maršrutui įveikti reikia nuo 7 iki 12 dienų, bet tai – ne lenktynės, tad svarbiausia pasirinkti sau tinkamą tempą, kuris leistų pasimėgauti kelione ir supančiais kalnais.

TMB žygis neatsiejamas nuo kuprinės, o ši gali būti didesnė ar mažesnė, priklausomai nuo to, kaip nuspręsite praleisti žygio naktis. Pagrindiniai pasirinkimai – du. Jei nuspręsite apsistoti kalnų trobelėse (Refuge / Rifugio), prireiks labai tiksliai suplanuoti savo maršrutą ir judėjimo tempą, o tuomet gerokai iš anksto rezervuoti vietas (sako, žygiuojant sezono metu, kai kuriuose Rifugio vietos užsipildo jau prieš pusmetį). Antrasis variantas, suteikiantis kur kas daugiau laisvės, yra kelionė su palapine. Žinoma, būtina įvertinti tai, kad šis kelionės būdas pridės bent kelis kilogramus prie jūsų kuprinės svorio, blogo oro atveju gali būti kur kas pavojingesnis ir mažiau patogus, galiausiai – ne visur palapinę statyti galima (bet visur galima rasti išeitį).

Mes, įvertinę visus privalumus ir trūkumus, nusprendėme keliauti su palapine:

• svajojau apie tuos momentus, kai atitraukus palapinės užtrauktuką, gėrėsiuosi čia pat stūksančių kalnų vaizdu;
• norėjome turėti laisvę keisti savo planus, judėti lėčiau ar greičiau, o turimos rezervacijos įspraustų į nepajudinamą grafiką;
• be to, mes tiesiog pernelyg vertiname privatumą – mintis apie miegojimą toje pačioje patalpoje su daug nepažįstamų žmonių mums niekad neatrodė žavi. Žinoma, kalnų trobelėse būna ir dviviečių kambarių, bet paprastai jų būna labai nedaug ir jų kaina būna gana didelė.

Manyti, kad keliauti su palapine yra pigiau nei nakvynes rezervuoti kalnų trobelėse būtų ne visai teisinga, nes tai, ką sutaupysite nerezervuodami nakvynių, išleisite reikiamai įrangai įsigyti (palapinei, miegmaišiams, čiužinukams, didesnėms kuprinės, turistinei viryklei, pan.).

Bet apie viską – nuo pradžių, ir prie biudžeto klausimo tikrai atkeliausim. Nuo šiol atskirais įrašais ketinu pasidalinti:

• mūsų kelionės dienoraščiu: kiekvienos dienos maršrutu, įspūdžiais, emocijomis. Šiuos „dienoraščio“ tekstus rašiau pačio žygio metu, kiekvieną vakarą palapinėje;
• kelionės įranga (nuo palapinės ir miegmaišių iki drabužių ir neperšlampamų maišų) ir patarimais ją renkantis;
• detaliu kelionės biudžetu, įskaitant išlaidas skirtingoms sritims (kurui, nakvynėms, maistui, kt.);
• kuprinės turiniu, daiktų sąrašu ir įžvalgomis, kas labiausiai (ne)pasiteisino.
• maisto planavimo niuansais, kurie mums labiausiai pasiteisino.

Tikiuosi, kad Jums bus įdomu, o jei taip bus – būsiu labai dėkinga už grįžtamąjį ryšį. Kiekvienam rašančiam ar kitaip kuriančiam, jis yra labai svarbus. Ačiū!

Už pagalbą ruošiantis žygiui ačiū „Hiatus“ – jų asortimente visada rasite drabužių ir inventoriaus aktyviam laisvalaikiui. Džiaugiuosi mūsų bendradarbiavimu, didžiuojuosi žymėdama #reklama ir drauge su „Hiatus“ kviečiu keliauti saugiai, patogiai ir aktyviai.