Kaip jau tikriausiai esu rašiusi (ir sakiusi) dešimtis kartų, būti maisto tinklaraštininku tikrai smagu. Tinklaraščio rašymas suteikia saviraiškos galimybę ir šūsnį atradimų, smagias pažintis ir naujus skonius. Ir dar daug daug daugiau, bet išvardinsiu viską verčiau kitą kartą, o dabar – iš karto prie reikalo, šypt. Tiesa, šis reikalas labai glaudžiai susijęs su tinklaraščiais, pažintimis, naujais skoniais ir mažais atradimais. Kalbu apie vakarą gruzinų restorane „Tiflisi Dukani”, kur prieš porą savaičių „Borjomi“ subūrė nemažą būrelį maisto tinklaraštininkų.
Nuotraukos: Sandros („Little World“)
Vakaras prabėgo greitai ir smagiai, puikiai atspindėjo „Borjomi“ filosofijos pagrindinę nuostatą „mėgaukis gyvenimu“. Nauji veidai, vardai (ir prie jų priduriami tinklaraščių pavadinimai), lengvi pašnekesiai, skanus maistas, taurė balto vyno ir, žinoma, stiklinė mineralinio vandens „Borjomi“. Šio vandens, tiesą sakant, prieš tai buvau ragavusi gal tik porą kartų, ir tai labai seniai. Todėl buvo smagu vėl paragauti ir vėl iš naujo nustebti: jo skonis tikrai kitoks nei daugelio, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje. Per drąsu būtų sakyti, kad jis patiks visiems be išimties, tačiau paragauti tikrai verta: man atrodo, čia vienas iš tokių skonių, kuris jei jau patinka, tai labai labai patinka.
Nuotrauka: Beatos („Braškės su pipirais“)
O gruzinų restoranas „Tiflisi Dukani” susitikimui buvo parinktas taip pat ne atsitiktinai: kas geriau gali papildyti gruziniško mineralinio vandens pristatymą nei gruziniški patiekalai? Jau vos atėję, buvome maloniai paskatinti čiupti į rankas po taurę raudono ar balto vyno, o čia pat laukė stalas, nukrautas spalvingais užkandžiais: salotomis, paprikų, baklažanų suktinukais, kelių skonių rutuliukais-užtepėlėmis… Ir negalima nepaminėti gruziniškos duonos chačapuri, kurią mums patiekė šiltą. Po renginio tyliai sau nusprendžiau, kad jei jau kažkas prirėmęs prie sienos kvostų, kuris vakaro skonis patiko labiausiai, rinkčiausi būtent ją – mmm, kaip man patiko!
Nuotrauka: Sandros („Little World“)
Užkandžiais vakaras, be abejo, nesibaigė. Turėjome progą stebėti šefą, čia pat prie mūsų akių ruošiantį mėsos patiekalus. Didelis liūdesys, kad mano rusų kalbos žinios – gėda pelėda – lygios nuliui, nes kitu atveju dabar apie ruoštus patiekalus galėčiau papasakoti daugiau. Na, bet ką gi – tegul kalba už mane nuotraukos.
Nuotraukos: Sandros („Little World“)
Netrukus – smagiai plepant su vyno taure rankose laikas kartais skrieja tiesiog stulbinamu greičiu – buvo patiekti karštieji patiekalai. Nepasakyčiau, kad labai troškau kada nors paragauti plaučių ar širdelių, tačiau kai ant stalo buvo patiekti labai apetitiškai atrodantys indai su troškiniu, dar nežinojau, kad ten – kepenėlių, plaučių ir širdelių troškinys su kalendromis. Šiaip ar taip, juk visada yra gerai išmėginti kažką naujo, tiesa? Šiek tiek vėliau ragavome mėsos suktinukų (jei teisingai prisimenu ir jei mums nemelavo, prieš tai jie buvo suvynioti į skrandžio plėvę), paplotėlių su mėsos įdaru ir avienos šašlykų. Pastarieji buvo tokie stebinančiai minkštučiai, kad patiktų tikriausiai net patiems išrankiausiems. Beje, kartu su karštaisiais patiekalais ant stalo netikėtai atsidūrė ir butelis čačos – tikros gruziniškos vynuogių degtinės. Dar vienas naujas skonis – jau ne pirmas per vieną vakarą!
Nuotraukos: Beatos („Braškės su pipirais“)
Be maisto ir gėrimų, be „Borjomi“ mineralinio vandens, vakaras buvo kupinas lengvų ir įdomių plepesių, plačių šypsenų, gražių žmonių. Už visa tai labai ačiū renginio organizatoriams – „Tiflisi Dukani” ir „Borjomi“!
O už nuotraukas labai ačiū Sandrai iš „Little World“ ir Beatai iš „Braškės su pipirais“.
Nuotraukos: Beatos („Braškės su pipirais“) (kairėje) ir Sandros („Little World“) (dešinėje)
Beata jau pristatė visiems 10 įdomių faktų apie „Borjomi“, o aš tuo tarpu dalinuosi taip pat įdomia informacija apie šį natūralų gruzinišką mineralinį vandenį.
123 metus išgaunamas „Borjomi“ yra retas pasaulyje vulkaninės kilmės mineralinis vanduo, Gruzijoje laikomas gamtos dovana. Jį iš gelmių, siekiančių iki 1500 metrų, į žemės paviršių išstumia natūralus anglies dvideginis, tačiau trykšti šis mineralinis vanduo pradeda dar giliau (8000-10000 metrų siekiančiame gylyje). Verždamasis pro daugybę uolienų ir dirvožemio sluoksnių, „Borjomi“ įgyja unikaliai subalansuotą vulkaninės kilmės mineralinių medžiagų sudėtį.
„Borjomi“ yra natūralus bikarbonatinis mineralinis vanduo. „Borjomi“ vandens sudėtyje yra didelė bikarbonatų koncentracija, siekianti iki 4209 mg / l. Bendra vandens mineralizacija siekia iki 6,7 g/l. Taigi „Borjomi“ vanduo priklauso aukštos mineralizacijos bikarbonatinio mineralinio vandens kategorijai.
Bikarbonatai yra svarbiausia natūralaus mineralinio vandens sudedamoji dalis. Jie suteikia gerą ir išskirtinį skonį bei praturtina vandenį, dėl ko jis tampa ypač vertingas. Be to, žmogaus organizmui bikarbonatai turi unikalų poveikį, kuris vis dar nuodugniai tyrinėjamas mokslininkų. Bikarbonatų jonai veikia organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir padeda ją atkurti. Tebėra vykdomi tyrimai, atskleidžiantys šių jonų naudą organizmui, jų apsauginį poveikį nuo lėtinių ligų ir pan. Biokarbonatai taip pat pasižymi savybėmis, gerinančiomis jodo, bromo, seleno pasisavinimą žarnyne, skatina ir gerina skrandžio veiklą, mažina širdies ligų riziką, apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo.
„Borjomi“ mineralinis vanduo yra kilęs iš aukščiausių Borjomi – Kharagauli nacionalinio parko kalnų. Boržomi slėnis su savo neprilygstamo grožio gamtovaizdžiu yra ideali vieta šaltiniams, trykštantiems iš įtrūkusios žemės gelmių. Niekas tiksliai nežino, kas ir kada pirmasis paragavo „Borjomi“, tačiau nuo to laiko „Borjomi“ mineralinio vandens savybės garsėja poveikiu žmonėms.
Gyvenimas kelių kilometrų žemės gylyje kunkuliuoja tikrąja šio žodžio prasme. Vanduo čia išgaruoja greičiau ir, paveiktas šilumos, chemiškai reaguoja su plutono uolienomis. Dėl šio proceso „Borjomi“ mineraliniame vandenyje atsiranda šie du pagrindiniai elementai – angliavandeniai ir anglies dioksidas. Kol keliauja, vanduo yra praturtinamas subtiliu mineralų mišiniu. Ištekliai ir toliau plūsta į požeminius telkinius tiek iš paviršiaus (kritulių pavidalu), tiek iš gelmių (jonizuotas vanduo, sudarytas iš deguonies ir vandenilio magmos). Vanduo, kurio sudėtyje yra koncentruotas kiekis CO2, veržiasi į paviršių, susilieja su dar neužterštais atmosferos krituliais ir sruvena pro ugnikalnių uolienas.
Dar būdamas giliai po žeme „Borjomi“ vanduo įsisavina anglies dioksidą ir, šiluminės jėgos veikiamas, išsiveržia iš žemės gelmių, siekiančių iki 1500 metrų, be jokių siurblių („Borjomi“ vanduo veržiasi iš žemės 38 °C – 41 °C).
3 komentarai
Vakaras išties labai smagus buvo! Ir aš vis dar negaliu patikėti, kad nemėgsti razinų 🙂
Sandra, ne tik razinų! Visų džiovintų vaisių, fu fu fu 😀
O tu, beje, atkreipk dėmesį – saulėtoj virtuvėj nei vieno deserto su razinom! 😀
Geras! Įdomu, kad borjomi taip aktyviai veikia Lietuvoje, netgi savo ofisa turi 🙂 Norėčiau ir aš tokiam renginyje sudalyvauti… 🙂