Tos dienos, pilnos pavasario. Ir rytai, kai pabundi su saule. O aplink tvyro tylus švenčių laukimas…
Parsinešėm žydinčių medžių šakelių ir pamerkėm jas vazoje ant stalo. Pakabinom ant jų kelis spalvotus kiaušinius-žaisliukus. Mes jau laukiam švenčių, kurios – čia pat, nespėsim nė mirktelėti.
Nežinau, kaip yra Jūsų namuose, bet mes Šv. Velykų laukiam visai kitaip nei žiemos švenčių. Jei žiemą kartais ištinka maži panikos priepuoliai dėl tokių dalykų kaip dovanos ar namų dekoracijos, ar šventinio stalo meniu, tai laukiant Šv. Velykų tokių dalykų tikrai nebūna. Jokios skubos, jokių kūlversčių per galvą, jokios – galų gale – pompastikos. Nepuošiam namų ir neperkam dovanų. Tik laukiam. Ramiai ir jaukiai. Tyliai. Kartais pasitardami, kaip šiemet marginsime kiaušinius; ar vėl eisime rinkti žolelių į kiemą, ar galbūt išbandysim ką nors naujo. Pasidžiaugdami, kad šventiniam savaitgaliui pranašaujami gražūs ir saulėti orai. Pasvajodami, kokį čia desertą iškepus, kuriuo džiaugtųsi visa šeima. Suprasdami, kaip gera, kad didžiąsias metų šventes sutiksime kartu.
Šv. Velykos, kaip ir didžiosios žiemos šventės, be viso kito man reiškia ir dar vieną naują pradžią. Naują atskaitos tašką, pokyčių metą, iššūkių sau metą. Gal taip tiesiog todėl, kad mėgstu duoti sau mažus pažadus: plačiau šypsotis, dažniau sakyti komplimentus, gerti daugiau vandens, daugiau laiko skirti miegui, labiau mylėti žmones, pasaulį ir save. O gal dėl to, kad vis tik pavasaris. Bundant gamtai, norisi ir save pabudinti iš žiemos miego. Keisti ir keistis.
Visos didelės šventės yra nuostabios dėl dar vienos priežasties. Jos jungia žmones. Prie to pačio stalo – prie to pačio šventinio pyrago – suburia visą šeimą ar net giminę. Ir tai tikriausiai yra bene didžiausias švenčių stebuklas. Tikiuosi ir linkiu, kad šis stebuklas aplankytų visų Jūsų, mielieji, namus.
Saulėtų ir skanių, džiugių ir prasmingų Šv. Velykų!
Skonis: 10/10. Puikūs vaniliniai keksiukai – minkšti, purūs ir labai drėgni. Būtų labai gardūs ir be jokių įdarų, tačiau su jais – dar gardesni. Jei mėgstate citrinų kremą, Jums tikrai patiks; jis desertui suteikia malonų saldžiarūgštį skonį, kuris puikiai dera su saldžiais vaniliniais keksiukais ir saldžia kreminio sūrio kepurėle – subalansuoja skonius ir keksiukai tampa šauniu šventiniu desertu. Šv. Velykų stalui ar nebūtinai jam – tiks ir šventėms, ir kiekvienai dienai pasilepinti.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Vaniliniai keksiukai su citrinų kremo įdaru ir kreminio sūrio kepurėlėmis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Vaniliniams keksiukams:
175 g miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. sodos
½ arb. š. druskos
90 g sviesto, kambario temperatūros
150 g cukraus
2 kiaušiniai
1 arb. š. vanilės ekstrakto
2/3 puodelio grietinės arba tiršto vanilinio jogurto
Sulaistymui:
100 ml vandens
1 citrinos sultys
2 valg. š. cukraus
Citrinų kremui:
2 citrinos, sultys ir žievelės
100 g cukraus pudros
50 g sviesto, tirpinto
2 kiaušiniai
Papuošimui:
125 g kreminio sūrio (pavyzdžiui, maskarponės)
½ puodelio miltelinio cukraus
½ arb. š. vanilinio cukraus
½ puodelio plakamosios grietinėlės
spalvoti pabarstukai
GAMINIMO EIGA
1. Iškepkite keksiukus. Įkaitinkite orkaitę iki 180ºC temperatūros. Pasiruoškite keksiukų formą ir 12 popierinių keksiukų formelių.
2. Į didelį dubenį išsijokite miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite kambario temperatūros sviestą su cukrumi iki purios masės.
4. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno išplakdami masę iki vientisos konsistencijos.
5. Supilkite vanilės ekstraktą, sudėkite grietinę (arba jogurtą) ir dar kartą išplakite iki vientisos masės.
6. Per kelis kartus suberkite miltus ir išmaišykite. Nepermaišykite – maišykite tik tol, kol neliks sausų miltų.
7. Paruoštą tešlą paskirstykite į kepimo formeles.
8. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių, kol keksiukai bus iškepę. Patikrinkite mediniu pagaliuku: jis, įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, turi būti švarus.
9. Išimkite iš orkaitės, perkelkite ant grotelių ir palikite visiškai atvėsti.
10. Paruoškite sirupą sulaistymui: nedideliame puodelyje sumaišykite vandenį, citrinos sultis ir cukrų, kol cukrus ištirps.
11. Keksiukų paviršiuje nedideliu šaukšteliu išskobkite po duobutę.
12. Sulaistykite keksiukų paviršių paruoštu sirupu.
13. Pasiruoškite citrinų kremą. Į prikaistuvį supilkite citrinos sultis, suberkite tarkuotas citrinų žieveles, miltelinį cukrų, supilkite tirpintą ir atvėsintą sviestą, įmuškite kiaušinius. Elektriniu plaktuvu išplakite viską iki vientisos masės.
14. Dėkite prikaistuvį ant silpnos ugnies ir nuolat maišydami, kaitinkite, kol masė ims tirštėti. Neužvirkite.
15. Masei sutirštėjus, išjunkite ugnį. Paruoštą citrinų kremą atvėsinkite, o tuomet juo pripildykite keksiukuose išskobtas duobutes.
16. Pasiruoškite kremą papuošimui. Dubenyje suplakite kreminį sūrį, miltelinį cukrų ir vanilinį cukrų iki vientisos masės.
17. Kitame dubenyje išplakite grietinėlę iki standžių putų.
18. Atsargiai išplaktą grietinėlę įmaišykite į kreminio sūrio masę.
19. Perdėkite kremą į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu ir papuoškite keksiukus.
20. Apibarstykite keksiukus spalvotais pabarstukais ir patiekite. Skanaus!
60 komentarai
Mmmm citrinų kremas. Būtinai jį virsiu pas mamą. Mikro atostogos bus, tai reikia atsidžiaugt 🙂 o dar mama naują viryklę nupirko, tai kaip čia neišmėginti orkaitės ;D kas daugiau be manęs ją ir naudos 🙂
Kandu tavo kekso nuo ekrano ir toliau gurkšnoju kavutę. Gražios dienos 😉
Indre, gaila, kad kandant per ekraną, skonis ne taip gerai jaučias kaip realybėje 😀
Nauja viryklė, nauja orkaitė – nuostabu! Jau matau ir žinau, kad tavo mikro atostogos bus super skanios ir geros 🙂 To ir linkiu! 😉
Labas, norėjau pasiteirauti, ar galima keisti sodą į kepimo miltelius? ir ar reikia sodą nugesinti? nes niekad su ja nesu susidūrus. (think)
Julija, kadangi tešlai naudojami ir rūgštinės kilmės produktai, reikalinga ir soda. Kita vertus, anksčiau aš dažnai į tai nekreipdavau dėmesio ir vis tiek kepiniai pavykdavo gerai. Taigi, gal nieko tokio, jei tik kepimo miltelius naudosi 🙂 O nugesinti sodos nereikia.
Asta, specialiai skaičiau receptą , kad sužinoti , kaip ten tas citrininis kremas keksiukų viduje atsirado- ar į tešlą prieš kepant dėtas ar kaip. Ir viskas ką sužinojau , tai kad jį reikia išsivirti ir tada pasidėti į šaldytuvą:DDDDD IR?!?
ir dar..
16 -tame punkte jau toks negražus žodis parašytas, jau toks negražus…norėta parašyti tikriausiai ” dubenyje”…
Atsiprašau už tokį pastabumą 🙂
bet pati esmė puiki- būtinai pabandysiu juos išsikepti- jau gomurys jaučia tuos citrinos, maskarponės ir vanilės skonius…
Vaje! Kad prisikvatojau, ne tas žodis 😀 😀 😀 Ačiū už tokį pastabumą ir akylumą 😀 Čia, matyt, man jau šventės ant kulnų lipo ir aš taip skubėjau, kad nemačiau, ką ir kur rašau 😀 Pamoka ateičiai, kad daugiau tokių negražių ir neapetitiškų žodžių receptuose nebūtų 😀
Dabar jau viskas ištaisyta. Ačiū labai! 🙂
?drįstu pastebėti, kad 10 – tame punkte tas pats „negražusis” žodis ? ačiū už nuostabiai skanią Velykų stalo puošmeną
na kas del citrininio kremo, tai dazniausiai isskrobiamos duobutes ir i jas dedasi saukstelis kremo. kita karta jei eiga buna nelabai aiski, visada pasigooglinu panasiu keksiuku foto ir issiaiskinu kas kaip( cia is savo patirties, nes taip pat megstu miksuoti is kokiu 3-4 receptu).
o ta sumaisyta raidele prajuokino, nuotaika pakele visai dienai 🙂
Vilma, ačiū, kad padėjot ir sureagavot, kol aš tokias gėdingas klaidas buvau palikus 🙂 Manau, kad visi, spėję perskaityti neištaisytą receptą, nuotaiką visai dienai pasikėlė 😀
O as laukiu Jusu ispudziu is Maltos, buvau tuo paciu metu, bet man labai rupi paskaityti kokia ja pamatete Jus.
Giedre, būtinai pasidalinsiu įspūdžiais – jau pradėjau juos dėlioti po truputį 🙂 O sutapimas koks! Man tokiu atveju būtų irgi labai smagu sužinoti, kokį įspūdį paliko Malta Jums 🙂
Norėčiau paklausti, kokią formą naudojate keksiukams kepti? Turiu galvoje metalinę, silikoninę, ar kokią kitokią?
Laura, metalinę 🙂 Į ją visuomet dedu keksukų popierėlius.
Aš, tiesą sakant, metalines kepimo formas myliu labiausiai – ar tai būtų keksiukų, ar kekso, ar torto, ar dar kokia. Bandžiau susidraugaut su silikoninėm, bet vis tiek ne tas, ne taip… 🙂
Jei ne paslaptis kokias citrinų sultis naudojote?
Ilona, naudoju natūralias citrinų sultis, išspaustas iš pačių citrinų 😉
Prisipažinsiu kai perskaitau miltelinis cukrus visada pasimetu kas tai yra, bet jei dabar nenusišnekėsiu tai mūsų visų pažystama cukraus pudra 🙂
Atsiprašau, jei šis senos geros „cukraus pudros” pavadinimas klaidina 😀 Bet pagal Valstybinės kalbos komisijos reikalavimus konditerijoje naudojamas terminas yra būtent miltelinis cukrus 😉
Man iš pradžių taip pat buvo labai keista, bet dabar jau pripratau 🙂
Labai puikūs keksiukai! Tik citrinų kremo man smarkiai per daug buvo. Ne bėda žinoma, dar tortą su citrinų kremu iškepiau.
O keksiukus tikrai kepsiu dar, ačiū už receptą:)
O, kaip smagu rasti komentarą – dar kartą labai pasidžiaugsiu, kad keksiukai pavyko ir patiko 🙂 Ir sutinku, kad tokio dalyko kaip „per daug citrinų kremo” nebūna 😀 O kitą kartą ir skylutes keksiukuose didesnes galima daryti, kad daugiau to gėrio į keksiukus patektų 😉
Labai skanus ir puikus keksiukai,kepsiu tikrai dar ne karta.
🙂
Ačiū, Simona, džiaugiuosi! 🙂
Aciu uz recepta. Labai skanus, purus keksiukai! Tik likau ne viska supratus del to idaro. Kokia galutiniame rezultate turetu buti jo konsistencija? Man gavosi grietines tirstumo – atpjovus keksiuka idaras isbega. Ar taip ir turejo buti? Dariau 0.5 porcijos idaro, sukisau ji beveik visa i keksiuka, bet jo vistiek dar liko ir galutiniame rezultate atrode, kad jo per daug keksiuke 🙂 Ir jis gavosi toks sakyciau per rugstus (gal del to, kad dejau gan dideles citrinas)
Kristina, smagu, kad keksiukai pavyko ir patiko 🙂
Įtariu, kad citrinų kremą pakaitinote šiek tiek per mažai ir liko jis perskystas; nes turėtų jis būti tikros riebios grietinės tirštumo ir niekur nebėgti, prapjovus keksiuką (mano nuotraukoje matosi, kad jis puikiai laikosi savo vietoje).
O citrinų kremo iš mano surašytų proporcijų čia tikrai gaunasi per daug. Aš dėl to niekad nesirūpinu, nes mėgstu jį taip, kad galiu kabinti tiesiog šaukštais, bet aiškumo dėlei tuoj pat pataisysiu receptą 🙂
Vieną gražią vasaros dieną nusprendžiau pabandyti išsikepti keksiukus- ir šie buvo pirmieji mano išbandyti (aišku, pirmam kartui be įdaro). Šiai dienai jau išbandžiau daugybę receptų ir turiu pasakyti,kad kol kas nepavyko rasti skanesnių… O kai išbandžiau su viskuo- aš be žado- Asta, jie tobuli! Saldu-rūkštu-puru, kai visa ši harmonija pakutena gomurį, norisi užsimerkti ir mėgautis. Kaip aš sakau, pasijauti lyg danguje. Esu tikra saldumynų mėgėja ir šie keksiukai po pirmo karto šoktelėjo į lyderius. Tiesa, patys keksiukai man gaunasi nelabai patrauklios išvaizdos- vieni įskyla, kiti, toks vaizda, kad pasikelia „kepurę” ir iš vidurio truputį išbėga. Niekaip nesuprantu, kodėl… Bet- saviems visada sueina, o „prie svečio” darau su įdaru ir kepure ir netobulumų nebelieka :). Astute- ačiū už naują priklausomybę 😉
Giedre, gal per daug tešlos į formeles įpilat, todėl ir išbėga? O kad įskyla, tai net gerai; reiškia, kad keksiukas itin purus 🙂 Na, o apskritai, tiesiog noriu labai pasidžiaugti, kad keksiukai Jums taip patiko! Nuostabu! 🙂
Gal ir per daug… Na nepripilu formelių sklidinai, bet tikrai daugiau nei 2/3 užpildau. Aš tiesiog paniškai bijau, kad keksiukai nepakils pakankamai ir liks neužpildytas formelės kraštas :D. Na bet tas išbėgimas nėra taip, kad tešla nubėga per visą kraštą- keksiukas pakepa, o pasku vienas kraštas tarsi pasikelia, ir truputis tešlos išlenda, gaunasi toks, kaip vos iškištas liežuvis :). Bet skonio tai negadina 😉
Giedre, manau, kad vis tik trupučiuką mažiau tešlos į formeles pabandykite pilti ir viskas bus idealu 🙂 Na, o svarbiausia, kad skoniui tai visiškai nekenkia. Be to, aš visada save raminu taip: naminiai desertai dėl to ir yra naminiai, kad neprivalo atrodyti tobulai. Juk tai – mūsų rankų darbas! 😉
O, labai gera mintis, Asta! Nuo šiol ir aš turėsiu pasiteisinimą 😉
Giedre, svarbiausia – tas pasiteisinimas visiškai nuoširdus ir teisingas 🙂
Labai skanūs,ir burnoje tirpstantys keksiukai.Bravo.Skanu. :))
Kaip smagu girdėti, ačiū! 🙂
O prisiskaiciau komentaru ir jau seile tysta, bandysiu ir as keksiukus. Kadangi nesu skanestu kepeja, ir is tikro baisu bandyti kad nepavyks, tad pasakykit man ar prekybos centre rasiu „vaniles ekstrakto”?Ir jei dedu grietine, kokio riebumo ji turetu buti, manyciau normali, riebesne, ne riebalu misinys ir ne 18%, ar taip?
Isbandziau ir as. Butu viskas labai puiku, jei nesijsustu soda. Kodel jos nereikia det i grietine, nugesint? Kita karta taip ir padarysiu.
Egle, dėl kepimo miltelių, sodos ir visų jiems būdingų subtilybių, atsakymą rasite štai čia: http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/virtuve/kulinarines-gudrybes-kuo-skiriasi-soda-ir-kepimo-milteliai-547-326113 Nežinau, kodėl Jums jautėsi soda; tikrai taip neturėtų būti. Kepiau šiuos keksiukus ne kartą, ir niekad soda nesijautė 🙂
Beje, atsakant į ankstesnius klausimus, vanilės ekstraktą aš naudoju naminį (jį pasiruošti tikrai paprasta), o grietinę normalią, riebią, 30% riebumo 🙂
Tikiuosi, kad antrasis keksiukų bandymas bus sėkmingesnis ir skanesnis 🙂 Sėkmės!
Siandien buvo antras bandymas. Ka gi, soda nugesinau grietinej, iskilo gal siek tiek maziau, nei pirmaji karta, bet skonis superinis buvo. Ir toliau naudosiu si recepta!
Egle, skonis visada svarbiausias 😉 Džiaugiuosi, kad jis – superinis! 🙂
Labas , jei daryčiau šiuos keksiukus be įdaro, o tik su kremu ant viršaus, ar labai pasikeistų skonis? Kaip pirmam kartui galvoju be įdaro daryti.
Ir beje, tas kreminis sūris. Kaip rašėte turi būti maskarponė ar tinka ir philladelphia? Kuris geresnis?:)
Rimgaile, skonis, žinoma, pasikeistų – citrinų kremas yra stipriai saldžiarūgštis, jis priduoda labai daug skonio. Kita vertus, ir be jo keksiukai skanūs: purūs, minkšti, saldūs, vaniliniai 🙂 Drąsiai galima gaminti ir su, ir be įdaro 🙂
Dėl sūrio – galite rinktis tiek vieną, tiek kitą; pagal savo skonį 😉
Norėjau pasiteirauti:)
O keksiukus, jei kepti iš vakaro ir įdėti į šaldytuvą, tos kepurės išsilaikys? jos šiaip nenuvarvančios? neteko dar keksiukų su kepurytėm daryt, nes vis bijau 😀 ir kokį dažniausiai sūrio kremą naudojate? Geriausia gal tada keksiukus iškepti iš vakaro, o kepures ryte uždėti?
Labai ačiū už atsakymą!
Jei kremas bus paruoštas ir išplaktas gerai, bus tirštas ir standus, kepurėlės tikrai laikysis šaldytuve idealiai – nė trupučio nevarvės, nekris, nečiuoš 🙂 Net ir kambario temperatūroje tokie keksiukai kuo gražiausiai išbūna net kelias valandas, priklausomai, kiek šiltoje ir saulėtoje vietoje būna 😉 Tikrai neverta jaudintis! Tik, kaip sakiau, svarbu kremą tinkamai išplakti – iki standžių tirštų putų.
Dažniausiai naudoju arba „Philadelphia”, arba maskarponę 😉
Laba diena, Asta, norėjau pasiteirauti kiek ml puodelį naudojote kreminio sūrio kepurėlių kremui ruošti? 🙂
Eimante, 250 ml 🙂
[…] Keksiukų ir įdaro receptą aptikau https://www.sauletavirtuve.lt. […]
Sveika Asta,
norėjau paklausti, kiek laiko reikia virti citrinų kremą. Aš vakar pagal šį receptą viriau ilgiau nei pusvalandį kol jis sutirštėjo tiek, kiek reikia. Ar toks laikas ir turėtų būti, ar aš dariau kažką ne taip?
Šiaip labai skanus gavosi. Nerealiai 🙂
Radvile, labai greitai citrinų kremas yra paruošiamas – tikrai kur kas greičiau nei per pusvalandį. Gal naudojote ne tikrą sviestą, o riebalų mišinį? Arba labai labai mažučius kiaušinius? Arba cukrų, o ne miltelinį cukrų? Iš tiesų citrinų kremas paruošiamas ir labai lengvai, ir labai greitai, todėl kažkur turėtų būti paslaptis, kodėl jums nepavyko 🙂 Bet kokiu atveju labai džiugu, kad kremas pasirodė skanus! 🙂
Naudojau sviestą, ne mišinį. Kiaušiniai buvo normalaus dydžio. Pyliau ne cukrų, o cukraus pudra. Viskas nurodytom proporcijom.. Gal kaitinimo temperatūroje mįslė?
Galbūt; aš kaitinu ant vidutiniškai silpnos ugnies.
Ar būtina sulaistyti sirupu darant su šiuo įdaru? 🙂
Nebūtina 🙂
Labai gardūs 🙂 pirmą sykį tokius dariau bet pavyko puikiai 🙂
Virtuve kvepia vanile ir citrina…Mamos dienos proga noriu vaikucius pavaisinti…ir tik iskepus pagalvojau,ar nieko tokio,kad keksiukai su kremu per nakti stoves?!Gal kremu juos kimsti ryte?Ir puosti matomai geriau pries patiekiant…Aciu uz atsakymus
Ar butinai keksiukus reikia sulaistyti sirupu? Nelaistyti bus per sausi?
sveiki 😉 toks klausimas,jeigu ideciau i papuosimo krema ,grietineles standiklio ,ar nesugadinciau reikalo?:)
Jolanta, reikalo nesugadintumėte, bet grietinėlės standiklis tikrai nėra būtinas, jei tik naudosite riebią (35-36 proc. riebumo) grietinėlę 🙂
Ar galima butu i siuos keksiukus ipjaustyti banano gabaliuku? Ar tiktu?
Keksiukai ir taip gausūs išraiškingų skonių, ypač dominuojantis yra ryškaus skonio citrinų kremas. Tačiau, žinoma, visada galima pamėginti ir paragauti, kodėl gi ne 🙂
Labai skanus receptas, ačiū.
Smagu girdėti, kad patiko! 🙂
Ačiū už skanų receptą, tai dovana pilvui.