Vaniliniai varškėčiai su aguonomis

Šventės buvo saldžios ir sočios, o dabar, suvalgę visus patiekalų, užkandžių ir desertų likučius, galime grįžti į įprastą gyvenimo ritmą – darbe, namuose ir virtuvėse. Paskutinę gruodžio savaitę pripildyti šaldytuvą maisto produktais tiek, kad net lentynos braška, yra visai smagi atrakcija (gal kiek mažiau smagi atrakcija yra sugalvoti, kur šaltai laikyti visus pagamintus patiekalus ir tortus, kai šaldytuve laisvos vietos vos keli kvadratiniai centimentai), bet sausio pradžioje ne mažiau gera yra stebėti kaip tasai šaldytuvas tuštėja ir… ištuštėja. Štai ir Nauji Metai. Tuščias popieriaus lapas, tuščias šaldytuvas. Bent pusdieniui.

O tada artėja pietų (ar vakarienės) metas ir pilvas pradeda urgzti. Žinia, kad su urzgiančiu pilvu važiuoti apsipirkti į maisto parduotuvę yra pats didžiausias blogis, nes ko tik nepakliūna tokiais atvejais į pirkinių krepšį! Bet būna visaip. Svarbiausia, kad iš viso to krepšelio turinio pavyktų pagaminti ką nors gardaus. Tiesa, pastarosiomis dienomis, kiek tik girdžiu aplink, visi nori „kažko lengvo”, todėl taikausi prie situacijos ir siūlau puikų – lengvą! – patiekalą. Lengviems pietums ar lengvai vakarienei. 

Dar ne taip ir seniai, gal prieš kokius penkerius ar šešerius metus, varškėčiai buvo mano vakarienė numeris vienas. Tuomet kepdavau juos pačius paprasčiausius, dažnai net be jokių priedų – tik varškė, kiaušinis, miltai, žiupsnis vanilinio cukraus ir žiupsnis druskos. Abi su mama – ne ką mažesne varškės mylėtoja – buvom atradusios tobulas proporcijas, pagal kurias jie gaudavosi idealūs. Valgydavom varškėčius su uogiene, uogom ar jogurtu. Bet paskui kažkas atsitiko ir… aš pamiršau varškėčiau. Pamiršau, kad juos labai mėgstu; pamiršau, kaip paprasta juos pagaminti ir kaip skanu valgyti. Todėl labai džiaugiuosi, kad pagaliau turėjau progą visa tai sau priminti – kai iškepiau šiuos varškėčius, valgiau, kad net ausys lapsėjo! Toks velniškai paprastas patiekalas atrodo, bet va – kartais tas tobulumas ir slepiasi paprasčiausiuose dalykuose.

O be to, šie varškėčiai su aguonomis! Net neabejoju, kad dabar beveik kiekvienoje virtuvėje galima rasti praplėštą maišelį aguonų, likusių nuo kūčiukų ar nuo šventinės mielinės pynės su aguonomis. Aišku, aguonos yra labai geras dalykas ir jų likučiui tikrai nelemta prapulti (bent jau mūsų namuose) – iš aguonų galima kepti pyragus, keksus ir keksiukus, bandeles ar net tortus! Bet vis tiek pasilikite jų bent šaukštą ir išsikepkite šių varškėčių. Truputį nostalgiškų ir kvepiančių vanile. Ir labai gardžių.

Skonis: 10/10. Maži vaniliniai varškėčiai su aguonomis – tai tikras vaikystės skonis. Purūs ir tirpstantys burnoje, gundančiai kvepiantys vanile, saikingai saldūs ir pagardinti dosnia sauja aguonų. Gražūs ir skanūs – štai tokie yra šie varškėčiai, patiksiantys tiek mažiausiems nevalgiukams, tiek jų tėveliams bei seneliams.

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Receptai publikuoti internetiniame portale Ji24.lt

Vaniliniai varškėčiai su aguonomis

Atsispausdinti

Porcijos: 2 porcijos (4 varškėčiai) Paruošimo laikas: 30 min.

INGREDIENTAI

200 g varškės
1 kiaušinis
½ puodelio (70 g) miltų
1 valg. š. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 valg. š. aguonų
1 citrinos nutarkuota žievelė
½ citrinos sulčių
¼ arb. š. druskos

GAMINIMO EIGA

1. Varškę ištrinkite su kiaušiniu. Suberkite miltus, cukrų, vanilinį cukrų, aguonas, citrinos žieveles, citrinos sultis ir druską. Išmaišykite iki vientisos masės.
2. Imkite po šaukštą paruoštos masės ir tarp drėgnų ar pamiltuotų delnų suformuokite nedidelius apvalius paplotėlius.
3. Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus ar ištirpinkite gabalėlį sviesto. Sudėkite varškėčius. Kepkite apie porą minučių, kol gražiai apskrus. Tuomet apverskite ir lygiai taip pat apkepkite kitą pusę.
4. Iškepusius varškėčius išimkite į lėkštę, išklotą popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų riebalus. Tuomet perdėkite į lėkšteles.
5. Patiekite su uogomis, džemu, grietine, jogurtu ar kitais mėgstamais priedais.