Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat?
Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių sustingus, kūriau planus, kiek daug visko noriu. Vakarienių terasoje, pasivaikščiojimų miškuose, taurės vyno vakarėjančiame senamiestyje, naminių ledų (o gal ledų torto?), šaltos kavos. Jūros ir smėlio, atostogų, iškylų, nerūpestingų savaitgalių. Žygių. Sūpynių. Pagulinėjimų ant žolės su knyga rankose. Daug, dar saldaus arbūzo. Džiaugsmo pailsėti ir patingėti, atsukus saulei strazdanomis nubarstytus skruostus.
Patirti vasarą visa širdim, semti atvirais delnais, išragauti pilnais žandais.
Pasauliui ir vėl pajudėjus, pradėti bėgti kartu su juo pasirodė kur kas lengviau nei tąkart staiga sustoti. Ir pažadai, su tokiu nuoširdumu sau dalinti dar visai neseniai, tyliai pasimiršo kasdienybės paraštėse. Iki tol, kol sutikta draugė pasakė: „tik žmogus, kurį matai veidrodyje, gali kažką pakeisti“.
Viskas taip paprasta: tik nuo manęs priklauso, kokia ypatinga bus ši vasara, ir kokius prisiminimus laikysiu glėby, atsėlinant rudeniui.
Vasara visad prabėga per greitai. Aš nenoriu su ja lenktyniauti – noriu ištirpti dienose ir mėgautis.
Dar turiu laiko, kad šį pažadą išpildyčiau.
Myliu tradicijas. Kad ir koks metų laikas bebūtų, savaitgalius mes pasitinkam su desertais. Gal tik orkaitę vasarą kaitinu šiek tiek rečiau – nekepti sūrio tortai ir sluoksniuoti desertai stiklainėliuose visada buvo mano vasaros mylimiausi.
Šįkart desertas paprastas kaip dukart du, ir paruošiamas greičiau nei galėtumėt įsivaizduoti. Vanilinį „Dr. Oetker“ pudingą (tą patį, kurį jau šimtą metų naudoju kepdama vieną skaniausių varškės pyragų) pagardinau agavų sirupu, aguonomis ir citrinų žievelėmis, papuošiau maskarponės ir grietinėlės kremo kepurėlėmis, galiausiai – ant viršaus nutupdžiau po keletą vasaros uogų ir apibėriau trupučiu smulkinto juodojo šokolado. Susluoksniavau viską į aukštas elegantiškas taures – kad dar prieš paragaujant, norėtųsi suvalgyti tiesiog akimis; o paragavus, išskanauti iki paskutinio šaukštelio.
Ar skanu? Tikrai taip! Vanilinis pudingas minkštas, švelnus ir vos saldus, tuo tarpu maskarponės kremas – ir riebesnis, ir sunkesnis bei saldesnis. O kur dar citrinos – jos visada desertams suteikia žavesio ir puikiai subalansuoja skonius. Jei mėgstate kremiškus desertus, tikiu, tikrai labai patiks!
Vanilinis pudingas su aguonomis ir maskarponės kremu
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pudingui:
1 pakuotės „Dr. Oetker“ vanilinio pudingo
2 stiklinių (500 ml) pieno
2-3 valg. š. agavų sirupo
1 valg. š. aguonų
1 citrinos nutarkuotų žievelių
Maskarponės kremo kepurėlėms:
125 g maskarponės
¼ stiklinės (30 g) miltelinio cukraus
½ stiklinės (125 ml) riebios grietinėlės
½ citrinos sulčių
Papuošti:
tarkuoto šokolado
šviežių uogų
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite pudingą. Pudingą ir trečdalį pieno (165 ml) šluotele išmaišykite, kol pudingo milteliai ištirps.
2. Likusį pieną (335 ml) supilkite į puodą ir kaitinkite virš vidutinio dydžio ugnies, kol užvirs. Nuolat maišydami, lėtai supilkite pieno ir pudingo mišinį. Pakaitinkite dar minutę, kol pudingas sutirštės, tuomet nuimkite nuo ugnies. Įmaišykite agavų sirupą, aguonas ir nutarkuotas citrinų žieveles.
3. Dar šiltą pudingą paskirstykite į taures, stiklines ar indelius. Atvėsinkite.
4. Paruoškite kremą papuošimui. Į dubenį sudėkite kreminį sūrį ir miltelinį cukrų. Elektriniu plaktuvu paplakite, kol miltelinis cukrus įsimaišys. Toliau lėtai plakdami, po truputį supilkite riebią grietinėlę. Turite gauti vientisos konsistencijos tirštą kremą. Įmaišykite citrinų sultis.
5. Sudėkite kremą į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu ir išspauskite ant pudingo viršaus.
6. Papuoškite šviežiomis uogomis ir tarkuotu šokoladu.
7. Iki patiekiant laikykite šaldytuve.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Dr. Oetker Lietuva“.
#reklama #droetker #droetkerlietuva
2 komentarai
Sveiki, na šį kartelį pamiršot ir aguonas ir agavų sirupą, nusipirkau, bet taip ir nepanaudojau, nes neįrašėt, kada ir kur įdėt ☺️
Paulina, labai apgailestauju ir atsiprašau dėl savo neatidumo, visko pasitaiko. Juos reikėjo tiesiog įmaišyti į pudingą; bent jau aguonų paskirtis net iš nuotraukų akivaizdi 🙂