Buvo laikas, kai nė dienos negalėjau įsivaizduoti be varškės. Vienos pačios ar jos produktų. Kai galvodavau, ką čia skanaus pagaminti pietums, kai ieškodavau receptų, dažniausiai mano pagrindinis raktažodis būdavo būtent „varškė”. Varškės apkepą galėdavau valgyti kasdien pietums, o varškėčius – vakarienei. O jei tingėdavau kažką kepti ar virti, tiesiog susiberdavau pakelį varškės į dubenėlį ir pagardindavau jogurtu, uogomis, vaisiais… Arba prieskoninėmis žolelėmis, česnaku, druska, pipirais. Oi, kaip man būdavo skanu! Dabar irgi skanu, bet tik kartais. Jei seniau devyniais atvejais iš dešimties vietoje mėsos rinkdavausi varškę, tai dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Pasirodo, žmogaus skonis bėgant metams tikrai keičiasi. Žiūrėkit, dar save nustebinsiu ir po kelių metų džiaugsmingai pranešiu besikraustanti iš proto dėl paprikų ir džiovintų vaisių. Kol kas to net įsivaizduoti negaliu, bet gi „niekada nesakyk niekada”.
Nors varškę pietums ar vakarienei šiandien renkuosi nepalyginamai rečiau, desertai su varške kaip buvo, taip ir liko vieni iš mano favoritų. Tokie lengvi, purūs, kreminiai. Kaip jie gali nepatikti? Štai ir dabar mano šaldytuve jau pūpso maišelis varškės – kepsiu pyragą su abrikosais, o jei jis pateisins lūkesčius, papasakosiu apie jį ir Jums. O kol kas apie kitą desertą – apie desertą, kuris yra beveik vien tik iš varškės.
Šiaip jau mane dažniausiai receptai, kuriuos noriu išmėginti, pavergia savo nuotraukomis. Gėda pelėda, bet jei nuotraukos nesukelia apetito, sudėtinių dalių kartais nė neskaitau. Įtariu, gali būti, kad kartais dėl to prarandu labai daug; bet yra kaip yra. Kai iki soties pasigėriu nuotraukomis, keliauju prie pačio recepto – sudėtinio dalių sąrašo ir pačio proceso aprašymo. Ir jei produktų sąrašas būna iš keliasdešimt kelių sudėtinių dalių…, kartais aš pabūgstu. O jei dar ir gaminimo procesas – lyg nemenkas romanas… Tokius iššūkius paprastai išsisaugau ilgesniam savaitgaliui, gimtadieniams ar Kalėdoms. Aišku, visada būna išimčių, kurios patvirtina taisyklę, bet šįkart ne apie tai.
Šiam varškės desertui tereikia trijų produktų. Ir, galima sakyti, trijų mostų šaukštu. Na, gerai, plaktuvu. Abejojau dėl to, ką ištrauksiu iš orkaitės – gal verčiau rinktis ilgus lyg knygos receptus? Bet, žinot, kai paragavau, visos abejonės ėmė ir išsisklaidė. Tikrai geras desertas. Tiks visiems tiems atvejams, kai šaldytuve yra tik varškės (ir kondensuoto pieno, ir kiaušinių), o prie puodelio kavos norisi kažko saldaus. Jei mėgstate žiūrėti televizijos laidas ir filmus, man rodos, desertą sumaišyti drąsiai spėsite ir per reklamą. O per kitą reklamą jau galėsite kabinti šaukšteliais ir mėgautis.
Skonis: 8/10. Koks šis desertas? Purus. Labai saldus. Maloniai kreminės konsistencijos ir tiesiog sutirpstantis ant liežuvio galiuko. Kvapnus. Paprastas kaip du kart du, bet tuo pačiu metu – būtų labai sunku įspėti, jog tai viso labo trys suplakti produktai.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
Varškės desertas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
3 kiaušiniai
1 skardinė (397 g) saldaus sutirštinto pieno
500 g kreminės varškės
GAMINIMO EIGA
1. Visus produktus elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos masės.
2. Supilkite į sviestu pateptus kepimo indelius (9 cm skersmens) ar vieną didesnį indą (22 cm skersmens).
3. Kepkite iki 200 ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių. Patiekite iš karto, dar šiltą, su norimais priedais: ledais, plakta grietinėle, klevų sirupu ar karamelės pažadu, šokolado gabalėliais ar uogomis.
12 komentarai
jau zinau, kad sita bandysiu 🙂
Labai lauksiu atsiliepimų 😉
o kokia kremine varske? kodel negalima ivardinti pavadinimais?
Aš šiam desertui naudojau kreminę President varškę.
Pavadinimais įvardinti nebūtų visai tikslu, kadangi tai reikštų – reikia naudoti būtent šį produktą. O kreminės varškės gamintojų tikrai yra ne vienas; be to, ją labai paprasta pasigaminti pačiam iš paprasčiausios varškės, sutrynus blenderiu iki visiškai vientisos masės. Juk pieno gamintojų irgi receptuose nenurodome, nes tai – tik alternatyvos, kurios visos yra tinkamos 🙂
cha 😀 kaip tik šiandien iš Maximos parsinešiau tų tokių „keksiukinių” formelių 6vienetus:) 9cm skersmens.. o parėjus va ir receptą radau 😉 užsirašiau,artimiausiu metu manau bus pagaminta 😉
Kamile, koks smagus sutapimas. Sveikinu su pirkiniu ir linkiu skanaus! 🙂
Skanu, labai saldu!
Džiaugiuosi, kad patiko 🙂 Ir visiškai sutinku – tikrai saldu 🙂
Nekenciu tokiu tobulu receptuku-seiles taip ir kaupiasi,iskart norisi lekt daryt,o cia pakisa koja ta nelemta dieta………Dabar niekaip negaliu sau leist,bet kai tik grisiu i vezes-butinai 🙂
Dovile, tikiuosi, šitas savęs kankinimas netruks labai ilgai 😀 Gerais ir skaniais dalykais reikia mėgautis, nors ir po truputį! 😉
Vakar vakare desertą išbandžiau,tai nors ir nesupyliau viso indelio kondensuoto pieno,bet saldumo buvo per akis 🙂 tačiau skoniui pamaloninti kitą kart reiks kuom nors patobulint ir ką nors įdėti į vidų… nes bent jau man tai buvo kažkas tokio panašaus į varškės apkepą tik kitokioj formoj patiektą.
Kamile, tikrai šis desertas labai skanus, ir tikrai jis šiek tiek primena varškės apkepą, visiškai sutinku 🙂 Mes priedais pasigardinome deserto viršų, bet drąsiai kažką gardaus galima įmaišyti ir į pačią varškės masę 😉