Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu.
Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs rankas. Kai lėtai ir atsargiai lūpomis bando dėlioti pirmuosius žodžius. Kai džiugiai erzina ir akyse sužiba maži velniukai. Kai mažais pirščiukais su didžiausiu atidumu varto knygelių puslapius – kai rankos mostu pasikviečia arčiau, kad paskaityčiau garsiai ir išvardyčiau viską, kas yra puslapiuose. Po tris kartus. Kai per naktį ir vėl taip smarkiai paauga, bet ryte vis dar taip pat švelniai apsiveja kaklą šiltomis rankytėmis.
Būna ir liūdesio. Ir kaltės jausmo. Kai jaučiuosi besislapstanti darbuose, reikaluose, skubėjime, pasiteisinimuose. Kai dėmesį leidžiu pavogti kasdieniams buities mažmožiams. Kai švelnumą užgožia nuovargis. Kai mamystė tampa iššūkiais, mįslėmis. Kai norisi užsimerkti ir apsimesti, kad manęs čia nėra.
Bet aš visada esu. Esu tose laimės akimirkose, esu tame liūdesio bangavime. Ir aš visada būsiu. Kilsime mes tais amerikietiškais kalneliais į viršų ar staigiai krisime žemyn – aš būsiu. Nesvarbu, kiek tai kainuos ir ko – džiaugsmo, meilės, rūpesčio, skausmo, nevilties, tikėjimo, vilties – visada būsiu.
Visas mūsų akimirkas – visas, kad ir kokios bebūtų – kruopščiai rinksiu, saugosiu, branginsiu. Visą gyvenimą stengsiuosi, kad tų šviesių, džiaugsmo, juoko ir meilės kupinų, būtų kur kas daugiau. Stengsiuosi taip, kaip moku; stengsiuosi tiek, kiek tik man pavyks.
Kad ir kaip šiandien būtų įprasta mamas matuoti pagal kažkokius mistinius kriterijus, skirstyti į geras ir nepakankamas, pamokyti ar nebyliai teisti, aš nuo pat pirmos dienos renkuosi tikėti viena vienintele tiesa – kad nėra vienintelio teisingo būdo būti gera mama. Aš stengiuosi, kartais man pavyksta, o kartais ne; kartais nuleidžiu rankas, o už minutės kitos giliai įkvepiu ir duodu sau dar vieną progą. Dar, ir dar, ir dar, ir dar.
Gal apie tai ir yra mamystė? Apie pamokas, kurias mažuose ištiestuose delniukuose mums atneša vaikai. Apie atradimus – dalykus, kuriuos buvome pamiršę metų metus. Apie progas, apie dešimtis progų kasdien! Apie tai, kad ne tik mes mokome savo vaikus – jie mus moko ne ką mažiau. Dažniausiai – labai didelių ir svarbių dalykų. Neapčiuopiamų, plika akimi nematomų, bet gyvenimą mažais žingsneliais keičiančių.
Man patinka galvoti, kad maistas kuria prisiminimus. Man patinka tikėti, kad štai taip paprastai mes susikursime ir savuosius. Tortais, pavasario žiedais, burnoje tirpstančiomis avietėmis, garuojančiais kavos puodeliais. Man patinka mintyse kurti iliuziją apie tai, kad galbūt net po dešimties metų pirmąjį gegužės sekmadienį aš puošiu šį tortą, o į kambarį lyg mažas uraganas įsiveržęs saulėtas virtuviukas nugvelbs vieną kitą uogą tiesiai man iš po nosies.
O kodėl gi ne? Tortas puikus – labai puikus! Saldus avižinių sausainių pagrindas, labai švelnus ir saldžiai vanile kvepiantis kreminės varškės sluoksnis, galiausiai – purūs lyg debesėlis pistacijų putėsiai. Ir avietės, žinoma, avietės. Jei citrinų tobuloji pora yra mėlynės, tai pistacijų – avietės!
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su krautuvėlėmis „TIKRA“ – vienoje iš krautuvėlių aš ir susirinkau įkvėpimą šiam tortui. Kai pamačiau, kad jie turi pistacijų kremo (o taip pat ir kitų įvairių riešutų kremų), man akimirkai sulinko kojos. Pistacijų! Jis ir tapo putėsių pagrindu, o tortui papuošti išsirinkau pistacijų branduolių. Nesūdytų ir nekepintų, nors krautuvėlėje galima įsigyti visokiausių, bent kelių skirtingų rūšių. Ar verta užsukti pasižvalgyti? Jei esate maisto mylėtojai, tikrai taip! Jei tarp maisto produktų lentynų jaučiatės geriau nei tarp drabužių parduotuvės pakabų – taip, taip, taip. Arba jeigu lyg tyčia ieškote ko nors naujo, neragauto, – dar kartą taip, verta! Nedideles, jaukias, išskirtinį maisto produktų asortimentą pirkėjams siūlančias krautuvėles rasite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje (daugiau informacijos ČIA).
Varškės ir pistacijų tortas su avietėmis
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pagrindui:
160 g avižinių sausainių
30 g tirpinto sviesto
Varškės kremui:
500 g kreminės varškės
250 ml riebios grietinėlės (36 proc. riebumo)
3 didelių kiaušinių
¾ stiklinės (150 g) cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
3 valg. š. kvietinių miltų
Pistacijų kremui:
200 g pistacijų riešutų kremo
250 g maskarponės sūrio
3 arb. š. (12 g) želatinos miltelių
200 ml riebios grietinėlės (36 proc. riebumo)
Papuošimui:
šviežių aviečių
smulkintų pistacijų riešutų (nekepintų ir nesūdytų)
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 175 ᵒC temperatūros. Pasiruoškite kepimo formą su atsegamais kraštais (22 cm skersmens), jos dugną išklokite lakštu kepimo popieriaus.
2. Paruoškite torto pagrindą. Avižinius sausainius suberkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki trupinių. Supilkite tirpintą sviestą ir dar šiek tiek pasmulkinkite, kol sviestas įsimaišys į trupinius ir gausite šiek tiek lipnią sausainių masę. Sukrėskite šią masę į kepimo formą ir tolygiai išklokite kepimo formos dugną, paspausdami delnais.
3. Torto pagrindą įkaitintoje orkaitėje kepkite apie 12 minučių, kol taps gražiai auksinės spalvos. Tuomet išimkite iš orkaitės ir leiskite atvėsti.
4. Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 150 ᵒC temperatūros.
5. Paruoškite varškės kremą. Pasirūpinkite, kad visi varškės kremo ingredientai būtų kambario temperatūros. Visus produktus sudėkite į didelį dubenį ir elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos masės. Neplakite per ilgai ar per energingai, neperplakite – į masę įplakus per daug oro kepdamas varškės sluoksnis per daug iškils, o tada sukris; šiuo atveju jis turėtų iškepti visiškai lygiu paviršiumi, todėl plakite tik tol, kol pasieksite vientisą kremo konsistenciją.
6. Paruoštą varškės kremo masę supilkite ant iškepto sausainių pagrindo. Kepkite iki 150 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes, kol varškės kremo sluoksnis sutvirtės. Galite patikrinti, švelniai pajudindami kepimo formą – jei kremo sluoksnis vis dar juda, kepkite dar kelias minutes, kol jis taps stabilus.
7. Išimkite kepimo skardą su iškepusiu varškės kremo sluoksniu iš orkaitės ir leiskite visiškai atvėsti.
8. Paruoškite pistacijų kremą. Į dubenį sudėkite pistacijų kremą ir maskarponės sūrį. Išsukite iki vientisos masės.
9. Želatinos miltelius suberkite į nedidelį dubenėlį, užpilkite 40 ml šalto vandens ir palikite dešimčiai minučių išbrinkti. Ištirpinkite virš silpnos ugnies ar mikrobangų krosnelėje – svarbiausia, neleiskite jai užvirti, nes taip želatina praras stingdančias savybes! Ištirpintą šiek tiek atvėsinkite.
10. Į dubenėlį su želatina dėkite šaukštą pistacijų-maskarponės kremo ir išmaišykite iki tolygios masės. Tuomet įdėkite dar porą šaukštų ir vėl išmaišykite iki tolygios masės. Tuomet viską iš šio dubenėlio supilkite į dubenį su visu pistacijų kremu ir dar kartą išmaišykite iki tolygios masės.
11. Atskirame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite grietinėlę iki standžių putų. Lengvais judesiais įmaišykite ją į pistacijų kremą, kol gausite tolygią konsistenciją.
12. Paskirstykite paruoštą pistacijų kremą ant atvėsusio varškės sluoksnio, išlyginkite paviršių ir palaikykite šaldytuve kelias valandas ar per naktį, kol kremas sustings.
13. Papuoškite. Sustingusį tortą atsargiai išimkite iš kepimo formos. Ant viršaus išdėliokite šviežias avietes, apibarstykite kapotais pistacijų riešutais. Galite papuošti ir pavasario žiedais.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su krautuvėlėmis „TIKRA“. Krautuvėles rasite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje (daugiau informacijos ČIA).
Recepto šaltinis: moje wypieki
15 komentarai
Sveiki , ar tinka kreminis suris kaip philadelphia ?
Tikrai tiktų 🙂
Sveiki, niekur negaliu rasti pistacijų kremo ar galima jį keisti kuom nors?
Gabriele, pistacijų kremas, kurį naudojau aš, yra iš parduotuvės TIKRA: https://www.facebook.com/tikraskonis/ (yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje).
Tačiau Šiauliuose jo nėra????
Gabriele, šios konkrečios parduotuvės nėra. Alternatyvos – paieškoti ir įsigyti pistacijų kremo internetu arba namuose pasigaminti pistacijų riešutų sviesto.
Ar galima keisti paprastu riešutų sviestu?Aišku skonis bus ne tas,bet pistacijų kremo mano miestėlyje nėra…
Jolita, žinoma, – nors tai jau bus visiškai kitas tortas, bet kodėl gi ne? 🙂 Tuomet šonus barstyčiau (puoščiau) kepintais smulkintais žemės riešutais, o viršų galbūt net glaistyčiau šokoladu vietoje aviečių 🙂
Puikus tortas!!! Ne tik gražiai atrodo, bet ir labai skanus, įdomus! Trumpai istorija: buvau susiruosus tortą kepti savaitgaliui, bet išpuolė dar 2 proga, tai pagalvojau, kad darysiu ta pati tortą, tad vėl teko važiuoti į parduotuvę, nusipirkti pistaciju kremo. Neapsiziurejusi nusipirkau ne kremą, o pistaciju PESTO !!! Ir tik maišant kremą supratau kad kažkas ne taip. Išsisprendė viskas paprastai – įdėjau į kremą cukraus. Tai paragavę abiejų tortu su vyru rekomenduojam visgi daryti tortą su pesto (cia rimtai) ! ;D
Egle, geras! Skaitau ir juokiuosi, kaip netikėtai pasisuko visa situacija! 🙂 Bet iš tiesų, kadangi pati ragavau kiek vėliau ir pistacijų pesto, nesistebiu – man jis irgi pasirodė puikiai tinkamas tortui, dar intensyvesnio pistacijų skonio 🙂 Šiaip ar taip, labai džiaugiuosi, kad viskas puikiai išsisprendė ir tortas patiko! 🙂
Asta, aš planuoju daryti tortą su pistacijų riešutų sviestu, ar į pistacijų kremą reikėtų dėti cukraus? Nes pagal receptą jis nesideda, bet ar tada netruks saldumo?
Violeta, pistacijų kremas yra saldus, o pistacijų riešutų sviestas – nesaldus. Todėl į kremą tikrai reikėtų įberti cukraus, jo kiekį galite pasireguliuoti tiesiog pagal skonį 🙂
Kiek gramų riešutų reikėtų papuošimui?
Rasa, labai gaila, kad nepasvėriau, bet manau, kad apie 100 gramų (be lukštų) 🙂
Sveiki, ar galima tortą kepti 24 cm formoje?